Šioje tyrimo dalyje įvyko svarbūs istorijos pokyčiai: įtariamas ryšys tarp išpuolių Tbilisyje, Sakartvele – ir visiškai slapto Rusijos žvalgybos padalinio. Taip pat pateikiami nauji įrodymai, kuriuos patikimas šaltinis vadina to paties Rusijos žvalgybos padalinio atliktų akustinių ginklų bandymų „parašu“.
Į pensiją išėjęs JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas, vadovavęs šių incidentų tyrimui Pentagone, Gregas Edgreenas laidoje „60 minučių“ sakė esąs įsitikinęs, kad už šių išpuolių slypi Rusija ir kad jie yra pasaulinės kampanijos, kuria siekiama neutralizuoti JAV pareigūnus, dalis.
„Jei mano mama būtų pamačiusi tai, ką mačiau aš, ji būtų pasakiusi: tai rusai, kvaily“, – laidoje kalbėjo E. Edgreenas.
„60 minučių“ kalbėjosi su prodiuseriais Oriana Zill de Granados ir Michaeliu Rey , kurie bendravo su aukomis, ir bandė identifikuoti galimą technologiją, kuri buvo naudojama atakoms – o taip pat išsiaiškini Rusijos žvalgybos padalinį, kuris galėjo būti už kai kurių Havanos sindromo incidentų.
„Pirmoje istorijoje pasakėme: „Hmm. Ar tai Rusija? Antrajame istorijų cikle pajutome: „Tai pradeda panašėti į Rusiją“. O šioje istorijoje mūsų šaltiniai mums sako, kad tai Rusija“, – sakė prodiuseris Michaelas Rey
Tyrimas prasideda
2014 m. Oriana Zill de Granados dirbo prie „60 minučių“ istorijos apie JAV ambasados atidarymą Kuboje tuometinio prezidento B. Obamos laikais. Po ambasados atidarymo 2015 m. žiniasklaida pradėjo rašyti apie keistus medicininius simptomus, kuriais ėmė skųstis Kuboje dirbantys JAV ambasados darbuotojai: galvos svaigimą, nuovargį, atminties sutrikimus ir pablogėjusį regėjimą.
„Ir mes labai anksti pradėjome kreiptis į žmones iš žvalgybos bendruomenės bei Valstybės departamento, kad išsiaiškintume, kokie tai buvo incidentai. Tai mus atvedė į Kiniją, kuri iš tikrųjų išplėtė istoriją už Havanos, Kubos ribų“, – pasakojo O. Zill de Granados.
Pirmoje jų tiriamųjų reportažų serijos dalyje, pavadintoje „Taikantis į amerikiečius“, daugiausia dėmesio skirta Prekybos ir Valstybės departamento pareigūnams, kurie pranešė, kad kai buvo komandiruoti į Kiniją, savo namuose girdėjo keistus garsus. Pareigūnai ir kartu su jais gyvenę šeimos nariai vėliau patyrė paslaptingas traumas, pasireiškusias tokiais simptomais kaip galvos skausmu, pykinimu, atminties sutrikimu ir pusiausvyros sutrikimais.
O. Zill de Granados ir M. Rey apklausė Valstybės departamento saugumo pareigūną Marką Lenzi, dirbusį JAV konsulate Guangdžou, Kinijoje. Jis pasakojo, kad 2017 m. išgirdę keistus garsus savo bute, abu su žmona pradėjo jausti simptomus.
„Kai pirmą kartą susitikome, jis mums papasakojo daug dalykų, kuriais mes tarsi negalėjome patikėti. O dabar, praėjus metams, mes tikime viskuo, ką jis mums pasakojo“, – teigė M. Rey.
M. Lenzi garsą apibūdino kaip „marmurinį rutuliuką, skriejantį metaliniu piltuvėliu“. Jis nurodė, kad garsą girdėjo keturis kartus, visada toje pačioje vietoje ir tuo pačiu paros metu: tiesiai virš savo sūnaus lovelės, kai naktimis guldydavo jį miegoti. Jis teigė, kad garsas buvo toks, kokio dar niekada nebuvo girdėjęs – ir „gana stiprus“. Netrukus po to, kai išgirdo šiuos garsus, jis ir jo žmona pradėjo blogai jaustis.
„Jis kentėjo nuo migrenos, galvos svaigimo ir atminties sutrikimų. Didžiausią rūpestį jam kėlė tai, kad niekas juo netikėjo. Jam buvo labai sunku įtikinti savo vadovus, kad kažkas atsitiko ir kad reikia imtis veiksmų“, – pasakojo M. Rey.
M. Lenzi sakė pasakojo, kad jo manymu, į jį buvo nusitaikyta dėl jo darbo – nes jis naudojo visiškai slaptą įrangą elektroninėms grėsmėms diplomatinėse misijose analizuoti.
„Tai buvo kryptinga ataka prieš mano butą... tai buvo ginklas, – sakė jis. – Manau, kad tai radijo dažnių energija mikrobangų diapazone“.
„Ar tai buvo tyčinis technologijos, kurią galima pritaikyti žmonėms sužaloti, panaudojimas, ar tai buvo įrenginys, specialiai sukurtas žmonėms sužaloti... mes vis dar nežinome, – teigė M. Rey. – Išmokome tarsi pasitikėti tuo, ką jis sakė, kad, remiantis jo patirtimi, pasaulyje tokių galimybių esama.“
Vidaus bylos ir mikrobangų krosnelių technologijos
2022 m. antrojoje ir trečiojoje tyrimų serijos dalyje buvo atidžiau apžvelgti Havanos sindromo incidentai, kurie įvyko JAV teritorijoje ir apie kuriuos anksčiau nebuvo pranešta. Jame taip pat buvo nagrinėjamos mikrobangų technologijos, kurios galėjo būti panaudotos kaip potencialus ginklas prieš šiuos pareigūnus ir jų šeimas.
Vienas iš šių incidentų šalies viduje buvo susijęs su Olivia Troye – buvusia tuometinio viceprezidento Mike'o Pence'o patarėja vidaus saugumo ir kovos su terorizmu klausimais, kuri teigė, kad jai buvo fiziškai smogta, kai ji leidosi Eizenhauerio pastato laiptais, esančiais visai netoli Baltųjų rūmų Vakarų sparno Vašingtone.
„Tai buvo tarsi perveriantis jausmas galvos šone... ir mane apėmė svaigulys. Buvau nestabili. Mane pykino. Buvau šiek tiek sutrikusi, – prisiminė ji. – Prisimenu, kad galvojau: gerai... nenukrisk nuo laiptų. Tu turi vėl rasti pagrindą ir tvirtai laikytis.
Kitas JAV vyriausybės pareigūnas Milesas Tayloras, kuris tuo metu buvo Krašto saugumo departamento personalo vadovo pavaduotojas, pasakojo, kad 2018 m. pabudo nuo keisto garso savo bute netoli Kapitolijaus kalvos.
„Priėjau prie lango, atidariau jį, pažvelgiau į gatvę... Pamačiau baltą furgoną su švytinčiais stabdžių žibintais. Tada jis nuvažiavo“.
M. Tayloras sakė, kad kitą dieną jautėsi „ne taip ir blogai“. Tačiau maždaug po penkių savaičių tai pasikartojo. Jis nurodė, kad pradėjo jausti „į smegenų sukrėtimą panašius simptomus“ – tarsi būtų „gavęs gana stiprų smūgį sporto metu“.
Rengdami reportažą prodiuseriai pradėjo girdėti apie kitus atvejus, kai JAV pareigūnai teigė buvę užpulti užsienyje – o vėliau ir grįžę į Jungtines Valstijas.
Prekybos departamento pareigūnas Robinas Garfieldas ir jo žmona Britta papasakojo, kad gyvendami užsienyje – Šanchajuje, Kinijoje – naktį girdėjo keistus garsus. Po to jiems ir jų dviem vaikams pasireiškė atminties praradimo, regėjimo sutrikimų ir pusiausvyros sutrikimų simptomai.
2020 m. jie vėl kalbėjo laidoje „60 minučių“ – ir papasakojo, kad vidury nakties Filadelfijoje, kur jie gydėsi dėl Kinijoje patirtų sužalojimų, vėl buvo užpulti.
Vieną vėlų vakarą Britta Garfield staiga pabudo ir pasakė, kad išgirdo stiprų, skausmingą garsą. Jie surinko savo vaikus ir užsisakė kambarį viešbutyje. Tačiau tai, kas prieš tai „smogė“ jų bute, persekiojo juos ir viešbutyje.
„Pabudome apie, manau, antrą valandą nakties, kai mūsų kūnuose atsirado keista vibracija ir garsas“, – pasakojo R. Garfieldas. Susirūpinęs jis nubėgo prie vaikų lovos jų patikrinti – ir išvydo šiurpią sceną.
„Abu jie gulėjo savo lovose – miegojo. Bet abu muistėsi ir agresyviai judėjo. Aš priėjau prie dukters ir priglaudžiau galvą prie jos galvos. Ir išgirdau labai aiškų garsą – visai čia pat – tarsi vandens čiurlenimą“, – pasakojo vyras.
Apie įvykį jie pranešė FTB.
„Sunkiausias viso šio klausimo aspektas man yra vaikai, kurie nukentėjo – tiek mano, tiek daugelio kitų. Asmeniškai pažįstu, manau, dar aštuonių vaikų tėvus. Galiu jums pasakyti, kad asmeniškai mačiau vaikų pusiausvyros problemas, kurių prieš tai jie niekada neturėjo“, – sakė R. Garfieldas.
„Vienas iš argumentų, kuriuos kalbėdami apie Havanos sindromą pateikė tyrėjai, buvo tai, kad esą visa tai psichosomatinis reiškinys: kad žmonės girdėdami apie šiuos simptomus, patiria stresą, nervinasi. Atseit tai normali reakcija, – sakė M. Rey'us. – Vienas iš dalykų, kurie mus neleido tuo tikėti, buvo tai, kad vaikai pairdavo kraujavimą iš nosies ausies. Vaikus ištikdavo traukuliai. Ir tada naminiai gyvūnai reaguodavo į garsus ar spaudimą, kurį tuo pat metu jausdavo žmonės“.
„CBS News“ laida nagrinėjo dviejų Kanados diplomatų, kurie taip pat buvo apklausti laidoje „Taikantis į amerikiečius“, atvejį, kurie teigė, kad buvo užpulti savo namuose, kai buvo dislokuoti Havanoje (Kuba). Jie pasakojo, kad jų vaikams po to pasireiškė tokie simptomai kaip kraujavimas iš nosies, alpimas, regėjimo sutrikimai ir galvos svaigimas.
2022 m. laidoje toje pačioje taip pat buvo nagrinėjama galimybė, kad mikrobangų technologijos gali būti naudojamos kaip potencialus ginklas prieš šiuos pareigūnus ir jų šeimos narius. „Mes neradome „teberūkstančio ginklo“. Tačiau yra daug mokslinių tyrimų, konkrečiai susijusių su tokio tipo technologijomis“, – sakė O. Zill de Granados.
2022 m. „60 minučių“ kalbėjosi su Jamesu Benfordu, fiziku ir pagrindiniu mikrobangų srities autoritetu. Interviu metu jis aptarė nešiojamųjų mikrobangų siųstuvų, galinčių pažeisti smegenų audinius, egzistavimą. Jis teigė, kad tokie siųstuvai tiriami jau daugiau nei 50 metų.
„Jų yra daugybė rūšių ir jie gali būti bet kokio dydžio – nuo lagamino iki didelės traktoriaus priekabos. Kuo didesnis prietaisas, tuo ilgesnis veikimo spindulys“, – aiškino jis.
Ekspertas taip pat nurodė, kad prietaisai gali perduoti mikrobangų energiją per sienas, stiklą ir plytas. „Praktiškai kiaurai viską, – sakė jis. – Ir tai plačiai išvystyta bene dešimtyje šalių. Pagrindinės šalys yra Jungtinės Valstijos, Rusija ir Kinija.“
Dalinys 29155
Naujausioje „Taikantis į amerikiečus“ dalyje, padedant žinomam tiriamosios žurnalistikos atstovui Christo Grozevui, įvyko esminis istorijos pokytis.
Galima prisimini, kad Ch. Grozevas viešai nurodė, kas prisidėjo prie 2020 m. rugpjūčio mirusio Rusijos disidento Aleksejaus Navalno apnuodijimo. Jis taip pat identifikavo kitus vyrus, kurie bandė nunuodyti Rusijos karinės žvalgybos karininką Sergejų Skripalį, vėliau tapusį dvigubu Jungtinės Karalystės agentu – ir jo dukterį Juliją.
2018 m. Ch. Grozevas pirmasis nustatė, kad egzistuoja visiškai slaptas Rusijos žvalgybos padalinys „Dalinys 29155“. „60 Minutes“ jis papasakojo, kad šį elitinį padalinį sudaro žudikai ir diversantai, kurie prieš savo taikinius naudoja kontržvalgybą, sprogmenis, nuodus ir technologiškai pažangią įrangą.
Ch. Grozevas mano, kad rado dokumentą, kuris gali susieti 29155 žvalgybos padalinį su akustinės energijos ginklu. Jis dirbo su tyrimo partneriais, kurie bendradarbiavo su „60 minučių“ rengiant šį reportažą: žurnalu „The Insider“ ir Vokietijos naujienų leidiniu „Der Spiegel“.
Ch. Grozevas atsekė elektroninį laišką, kuris, pasak jo, yra skirtas 29155 padalinio nario Rusijos vyriausybei teikiamoms paslaugoms dėl „galimų nemirtinų akustinių ginklų galimybių“.
„Kuris mums atskleidė, kad šis konkretus padalinys kažkur, kažkokiu būdu, užsiėmė empiriniais kryptinės energijos įrenginio bandymais“, – pasakojo jis.
„60 minučių“ šaltiniai teigė, kad įtariamasis Rusijos 29155-ojo dalinio narys Albertas Averjanovas, kuris taip pat yra 29155-ojo dalinio vado sūnus, yra Havanos sindromo incidentų, apie kuriuos pranešė Tbilisyje (Sakartvelas) gyvenantys amerikiečiai, tyrimo objektas.
Ch. Grozevas nustatė, kad Alberto Averjanovo telefonas per incidentus Tbilisyje buvo išjungtas. Tačiau „60 minučių“ šaltiniai teigia, kad yra įrodymų, jog kažkas Tbilisyje prisijungė prie asmeninio Averjanovo elektroninio pašto tuo metu, kai įvyko šie incidentai. Ch. Grozevas mano, kad tai buvo pats Averjanovas – jis tuo metu buvo mieste.
„Manome, kad 29155-ojo padalinio nariai ten buvo tam, kad palengvintų, prižiūrėtų, o gal net asmeniškai įvykdytų išpuolius prieš Amerikos diplomatus, Amerikos vyriausybės pareigūnus, panaudojant akustinį ginklą“, – sakė Ch. Grozevas.
Klausimai išlieka
M. Rey ir O. Zill de Granados sako, kad dar daug kas nežinoma. Nepaisant jų naujausių išvadų, nėra aiškaus atsakymo, kas ar kokia šalis slypi už šių incidentų. Taip pat nėra „teberūkstančio ginklo“, kuris patvirtintų aukų įtarimus, kad Havanos sindromo simptomai, kuriuos jos patyrė, buvo tyčinio išpuolio rezultatas.
2022 m., likus maždaug mėnesiui iki antrosios jų tyrimo dalies, parodytos laidoje „60 minučių“, CŽA pateikė tarpinį vertinimą, kuriame teigiama, kad agentūros „vertinimu, mažai tikėtina, jog užsienio veikėjas, įskaitant Rusiją, vykdo ilgalaikę pasaulinę kampaniją, kenkiančią JAV personalui ginklu ar mechanizmu.“
Pernai, 2023 m., Nacionalinės žvalgybos agentūros direktorius teigė, kad „labai mažai tikėtina, jog už tai atsakingas užsienio priešas“ – tačiau kai kurios žvalgybos agentūros šiuo vertinimu pasitikėjo tik „mažai“ arba „vidutiniškai“, rašo „CBS News“.
„Mums tai niekada nebuvo priešingas procesas. Nes kas mes tokie, kad sakytume Jungtinių Valstijų žvalgybos bendruomenei, kad mes esame teisūs, o jūs klystate? Tai ne mūsų darbas“, – aiškino M. Rey. – Mūsų darbas – užduoti klausimus ir dalytis informacija, kurią sužinojome ir kuri gali prieštarauti pateiktam naratyvui... Jei sakote, kad nėra įrodymų, jog su tuo susijęs užsienio priešininkas, tai ką mes matome?“
Parengta pagal „CBS News“.
