Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti tikrą darbo skelbimą nuo verbavimo?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube. Pasak Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms vadovės Angelės Lazauskienės, tai – ne vienintelis atvejis, kai prekyba žmonėmis prasideda internete. „Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas priduria, kad internete reikėtų saugotis ir kitų grėsmių, o ypač budrūs turėtų išlikti tėvai.

Prekyba žmonėmis neretai prasideda internete.<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Prekyba žmonėmis neretai prasideda internete.<br>123rf asociatyvinė nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 28, 2024, 10:27 AM, atnaujinta Mar 28, 2024, 10:29 AM

Užkabina netikri skelbimai internete

Pasak A. Lazauskienės, prekyba žmonėmis neretai prasideda būtent internete. Dar visai neseniai teismą pasiekė prekybos žmonėmis byla, kurioje nukentėjusiais pripažinti daugiau nei 50 asmenų – merginų, kurios buvo išnaudojamos striptizo klube nelegaliam darbui. Dauguma jų į apgaulės schemą buvo įviliotos per internete pamatytą skelbimą, siūlantį nemokamai mokytis anglų kalbos, lankyti šokių pamokas.

„Pagal internete pamatytą skelbimą atvykusios merginos buvo verbuojamos striptizo klube, o už „nemokamas“ pamokas galiausiai liepta susimokėti didelę sumą arba atidirbti bent vienerius metus. Atlyginimas joms buvo neišmokamas, arba vengiama mokėti kitais būdais, pavyzdžiui, taikant baudas, o darbo sąlygos tragiškos. Kai kurios nukentėjusiosios išdrįsdavo nutraukti darbo sutartis ir išeidavo anksčiau laiko, bet tada jas persekiodavo antstoliai, išieškodami net po kelis tūkstančius eurų“, – sako A. Lazauskienė.

Ji priduria, kad kai kurios merginos net grįždavo antrąkart bandyti išsimokėti – bet nesėkmingai. Šiuo metu „Caritas“ teisme atstovauja 10 šioje byloje nukentėjusių asmenų.

Specialistė pastebi, kad internete pasitaiko ir kitų su prekyba žmonėmis susijusių grėsmių. Dažnas išnaudojimo atvejis susijęs su trečiųjų šalių piliečiais. „Paprastai jų verbavimas vyksta internetu, per skelbimus. Skelbimuose pažadami konkretūs darbai ir didelis atlyginimas. Tokiu būdu „užkabinant“ žmones jie įtraukiami į vergovės pinkles“, – teigia A. Lazauskienė.

Didesnė grėsmė jaunimui

Anot ekspertės, atskirti tikrą darbo skelbimą nuo verbavimo gali padėti loginis mąstymas. Reikėtų įvertinti, ar matomas pasiūlymas – realistiškas, ar nesiūlomi „lengvi pinigai“. A. Lazauskienė pastebi, kad dėl patirties stokos į tokias pinkles dažniau pakliūva jauni žmonės.

„Sveikas protas gali greitai padiktuoti atsakymą. Dažnai iš pirmo žvilgsnio sunku atskirti tokius skelbimus, bet jei kyla bent menkiausias klausimas, reikėtų suabejoti dėl skelbimo adekvatumo. Todėl labai dažnai išnaudojami jauni žmonės, kurie lengviau pasiduoda provokacijoms ir lengviau patiki „per gerais“ pasiūlymais“, – pastebi A. Lazauskienė.

D. Drakickas priduria, kad jauni žmonės, o ypač vaikai, internete susiduria ir su kitomis grėsmėmis. Tai patvirtina ir neseniai „Tele2“ atliktas tyrimas – paaiškėjo, kad beveik 1 iš 10 vaikų (8 proc.) ir 8 iš 10 (78 proc.) suaugusiųjų yra susidūrę su nesaugia situacija internete. Kaip vieną dažniausių grėsmių, su kuria vaikai susiduria internete, tėvai įvardijo nepažįstamų žmonių prašymą atsiųsti asmeninių nuotraukų.

„Vaikai dėl savo nepatyrimo internete gali būti labiau pažeidžiami daugeliui grėsmių – tiek paspausti viliojančias, bet kenksmingas nuorodas, tiek socialiniuose tinkluose pasitikėti nepažįstamais asmenimis ir nutekinti savo duomenis, tapti seksualinio išnaudojimo aukomis. Dėl to svarbu su savo atžalomis nuo ankstyvo amžiaus kalbėtis apie visas pasitaikančias grėsmes ir kaip jų išvengti“, – sako D. Drakickas.

D. Drakickas akcentuoja, kad su grėsmėmis internete pirmiausia padeda kritinis mąstymas, tačiau įrenginius būtina apsaugoti ir specialiais interneto apsaugos produktais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.