Ne vienerius metus gyventojų perspėjimo sistemą lydi priekaištų ir nusivylimų šleifas: dalis gyventojų teigia negirdintys sirenų, jas išgirdę negaunantys informacijos radijo transliacijose ar negalintys jos lengvai rasti internete, negaunantys žinučių į telefonus.
2024 m. balandį padėtis, panašu, pagerėjusi – bet sistemą dar tikrai reikia tobulinti.
Remiantis gyventojų atsiliepimais, galima daryti išvadą, kad akustines sirenas dažniausiai išgirsta didmiesčių gyventojai – nors net ir Vilniuje, kur įrengtų sirenų tinklas yra tankiausias, didelė dalis gyventojų teigia jų negirdėję.
Taip pat daug metų paeiliui skundžiamasi gyventojų nepasiekiančiomis žinutėmis (būtina atkreipti dėmesį – tai nėra įprastos SMS žinutės, o atskirai į telefonus siunčiami pranešimai). Tačiau stebint vartotojų reakcijas, galima daryti išvadą, kad kiekvienais metais žinučių sėkmingai sulaukiančių vartotojų skaičius nuolat auga.
Kritikos sulaukdavo ir pranešimai per radiją – ankstesniais metais jie pasirodydavo per vėlai (akustiniam sirenų testui besibaigiant ar jau ir visai pasibaigus), jie būdavo ne informuojantys, o savo forma (muzika, garsiniais efektais) tik keliantys įtampą.
Šiais metais bent jau per LRT radiją nuskambėjęs pranešimas buvo gana informatyvus, su mažiau perteklinių elementų (nors pranešimo pauzėse vis dar buvo girdimi emocinę įtampą keliantys garso efektai), tačiau ne iki galo išsamus – paskelbta, kad negavus žinučių į telefonus, reikėtų pasitikrinti nustatymus, bet nenurodyta, kur rasti informacijos apie tai, kaip tai padaryti.
Internete šiais metais informacijos apie bandymus rasti buvo jau paprasčiau – bandymų metu PAGD svetainė veikė (t. y. nebuvo „lūžusi“, kaip ankstesniais metais), joje naujausia žinutė buvo datuojama penktadieniu, ir joje skelbiama apie būsimus gyventojų perspėjimo sistemos bandymus. Vis dėlto žinutė, kad bandymai vyksta, taip ir nepasirodė – vietoje to, pirmadienį (tiesa, jau po bandymų) buvo publikuota žinutė apie tai, kad „savaitgalį degė namai, automobiliai, pirtys“.
Tačiau žinutė, kad pirmadienį vyks bandymai, buvo paskelbta pirmadienio ryte, prieš aštuntą valandą Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos „Facebook“ paskyroje. Ten pat, kaip ir kiekvienais metais, kviečiama užpildyti apklausą, ar gyventojus pasiekia perspėjimai.
Kalbant apie ypatingosioms situacijoms skirtą svetainę lt72.lt, internete galima rasti nemažai skundo dėl jos painaus, nepatogaus, sunkiai įsimenamo ir stresinėje situacijoje neintuityvaus adreso – vartotojai sakosi painiojantys, ar svetainės adresas yra lt72.lt, ar 72lt.lt, ar 72.lt.
Šioje svetainėje penktadienį taip pat buvo paskelbtas įrašas apie būsimą bandymą, tačiau pirmadienį skelbiama ne apie testo vykdymą, o kažkodėl – gaisrų ir gelbėjimo darbų statistika. Tačiau galima pasidžiaugti, kad skiltis apie gyventojų perspėjimą yra padėta gerai matomoje ir intuityvioje svetainės vietoje – viršuje kairėje.
Apibendrinant – 2024 m. pavasarį gyventojų perspėjimo sistema palyginus su ankstesniais metais veikia efektyviau, bet iki tobulumo – dar labai toli: būtina didinti garsiakalbių tankį tiek didmiesčiuose, tiek ypač užmiestyje, galbūt didinti garso kiekį (yra ir tokių gyventojų atsiliepimų, kad sirenos girdimos tik atsidarius langą), partneriauti su mobiliojo ryšio operatoriais, tobulinti žinučių perdavimą stebint naujus ir senus telefonų modelius rinkoje (t. y. stebėti naujų modelių įtraukimą į sistemą ir senų modelių veikimą, kai jiems jau nutraukiamas gamintojų teikiamas programinės įrangos palaikymas). Taip pat naudinga būtų informacijos plėtra radijo eteryje – kad tokia informacija būtų transliuojama ne tik nacionalinėje radijo stotyje, bet ir komercinėse stotyse.
Vyksta pratybos
Kaip naujienų agentūrai ELTA nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, dalis žmonių negavo telefoninių pranešimų. „10 valandą buvo patikrintos gyventojų perspėjimo sistemos, girdėjome sirenas. Kiekvienas žmogus į savo telefoną turėjo gauti trumpąjį pranešimą. Ne visi gavo, aiškinsimės, ar tai yra susiję su tam tikrais operatoriais“, – žurnalistams Vilniaus geležinkelio stotyje komentavo A. Bilotaitė.
Pasak jos, 2024 m. yra numatyta dar 16 tokių pratybų, o per ateinančius trejus metus – dar 57.
„Pratybos skirtos nustatyti, ar nėra kokių nors spragų ir jei yra, nedelsiant imtis sprendimų. Po poros savaičių turėsime pratybų įvertinimus ir galėsime teikti rekomendacijas institucijoms“, – kalbėjo ministrė.
Kaip ELTĄ informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nuo 8.00 iki 17.00 val. šalyje vyksta valstybinio lygio civilinės saugos pratybos ,,Krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos subjektų veiksmai, įvykus branduolinei avarijai Baltarusijos Respublikos teritorijoje esančioje atominėje elektrinėje“. Šių pratybų tikslas – patikrinti, kaip valstybės, savivaldybių ir kitos institucijos yra pasirengusios reaguoti galimos branduolinės avarijos atveju, taip pat į galimus išpuolius prieš įvairius infrastruktūros objektus ar valstybės institucijas, kaip vyktų gyventojų evakavimas iš skubių apsaugomųjų veiksmų veiklos zonos ir kt.
Šiose pratybose dalyvauja Nacionalinė saugumo komisija, Nacionalinis krizių valdymo centras, 6 ministerijos, 5 valstybės institucijos ir įstaigos, visos šalies savivaldybės ir 7 nevyriausybinės organizacijos.
