Mokytojai inovatoriai – kas tai?
EdTech centro vadovės Indrės Šuolienės teigimu, tai – edukacinių technologijų entuziastai, stiprinantys mokytojų skaitmenines kompetencijas, noriai įsitraukiantys į skaitmeninių mokymo priemonių kūrimą, testavimą ir tobulėjimą bei vystantys gerųjų patirčių sklaidą.
„Mokytojas inovatorius, visų pirma, yra inovatyvus, kūrybiškas, nebijantis, o priešingai – norintis išmokti valdyti naująsias technologijas ir integruoti jas į savo darbą, suprantantis jų teikiamą naudą, besidalijantis savo patirtimi ir sėkmės istorijomis su kolegomis bei taip darantis pokytį mūsų valstybėje“, – sako I.Šuolienė.
Jos teigimu, svarbu, jog mokytojai į dirbtinio intelekto (DI) įrankius žiūrėtų ne kaip į priešą, bet pagalbininką, kadangi kokybiškas švietimas visada reikalaus aktyvaus pedagogo įsitraukimo, o DI įrankiai ir jų suteikiamos galimybės gali padėti efektyviai išspręsti kylančius iššūkius, pritaikyti individualų mokymąsi pagal mokinio gebėjimus, stilių ar asmenines savybes, suteikti galimybę mokytojui daugiau dėmesio skirti ne techniniams, bet kūrybiniams procesams.
Mokytoju inovatoriumi pedagogai gali tapti įsitraukę į švietimo inovatorių tinklą, koordinuojamą EdTech centro – jis rengia mokymus, kurių metu specialistai turi galimybę praktiškai išmėginti skaitmenines mokymo priemones, pritaikytas konkretiems dalykams bei bendrosioms programoms, kompetencijoms ir psichologijos žinioms.
Naujosios technologijos – kam kovoti, jei galime išnaudoti
Šiuo metu jau 137 mokytojai dalyvauja inovatoriams skirtuose mokymuose. EdTech centro organizuojamuose mokymuose dalyvavęs Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos grafinio dizaino ir technologijų mokytojas Donatas Kriukas teigia, jog inovacijų nebijantys ir jas valdyti mokantys pedagogai neabejotinai gali daryti pokytį šalies švietimo sistemoje.
„Mokykla nėra kažkoks vakuumas – reikia stebėti, kas vyksta aplink, domėtis, kuo gyvena mokiniai ir įtraukti tai į savo dėstomus dalykus. Tie mokytojai, kurie moka prisitaikyti, išbando naujoves, nuo jų nenusisuka, daro pokytį švietime ir veda jį į priekį, o ir patys mokiniai tada labiau įsitraukia į pamokas“, – sako D.Kriukas.
Jo teigimu, nors naujųjų technologijų atėjimas ir atnaujintas ugdymo turinys yra iššūkis švietimo bendruomenei, vis tik sutrikimo ir nežinios jausmas yra laikinas. Pats išmėginęs įvairius dirbtinio intelekto įrankius, specialistas nevengia jų naudoti ir savo darbe.
„Per mokymus mes išgirdome daug informacijos apie dirbtinį intelektą, įvairių įrankių taikymą mokymo procese ir jų suteikiamą naudą. Manau, kad kiekvienas pedagogas galėjo atsirinkti informaciją, kuri buvo aktualiausia jam – aš asmeniškai susipažinau su nemažai naujų dalykų, kuriuos ateityje galėsiu panaudoti technologijų pamokose. Mokiniams duodu užduotis, kurių metu jie gali naudoti įvairius skaitmeninius įrankius, skirtus gaminius projektuoti ir komponuoti, nevengiu kompiuterinių technologijų panaudojimo ir tai, manau, atsispindi mano ugdymo turinyje“, – dalijasi jis ir priduria, kad nuo technologijų bėgti nereikia, priešingai, reikia išmokti jas valdyti.
„Suprantama, kad dirbtinio intelekto panaudojimas pamokų metu mokytojams yra vis dar nauja ir nepažįstama sritis, tačiau juk kažkada taip buvo ir su „Google“ atsiradimu – iš pradžių nesupratome, vėliau – susigyvenome ir išmokome jį panaudoti savo naudai“, – teigia Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pedagogas.
