Antradienį, kovo 5 d., didelio masto gedimas įvyko socialiniame tinkle „Facebook“. Vartotojai iš viso pasaulio pranešė, kad jų paskyros atsijungė ir jie negalėjo siųsti žinučių ar atnaujinti programos puslapių. Anot „Downdetector“, pačiame gedimo įkarštyje tarnyba gavo daugiau nei pusę milijono pranešimų apie sutrikimus „Facebook“ ir beveik 100 000 pranešimų apie sutrikimus „Instagram“. Kitų „Meta“ programėlių – tokios kaip „WhatsApp“ ir „Threads“ – veikimas taip pat buvo sutrikęs, tačiau sutrikimai nebuvo tokie visuotiniai.
„Dėl techninės problemos žmonėms buvo sunku naudotis kai kuriomis mūsų paslaugomis. Problemą išsprendėme... ir atsiprašome už patirtus nepatogumus“, – savo „X“ paskyroje rašė „Meta“ atstovas Andy Stone'as. Pažymėtina, kad netrukus prieš pasaulinį socialinės žiniasklaidos veiklos sutrikimą nutrūko keli povandeniniai interneto kabeliai, einantys Raudonosios jūros dugnu ir jungiantys Europą, Aziją ir Afriką.
Visų pirma buvo nutrauktos Azijos-Afrikos-Europos, „Europe India Gateway“, „Seacom/Tata TGN-Gulf“ kabelių sistemos. HGC duomenimis, incidentas paveikė 25 proc. interneto srauto tarp Azijos ir Europos. Siekiant sušvelninti avarijos padarinius, jis buvo nukreiptas alternatyviais maršrutais – kitais sausumos ir povandeniniais ryšiais. Tačiau kas tiksliai yra šie povandeniniai interneto kabeliai ir kodėl jie tokie svarbūs? Ir ar teisinga pasaulinį „Meta“ gedimą sieti su povandeninės infrastruktūros pažeidimais?
Povandeniniai interneto kabeliai
Povandeniniai kabeliai yra vienas iš svarbiausių informacinės infrastruktūros, kuria užtikrinama 90 proc. pasaulio tarpžemyninio duomenų srauto, elementų. Įvairiais skaičiavimais, planetoje yra nuo 380 iki 500 kabelių, kurių bendras ilgis viršija 1,2 mln. kilometrų. Tai maždaug toks pat atstumas, kokio prireiktų norint pasiekti Mėnulį – tris kartus!
Submarinecablemap.com duomenimis, Raudonojoje jūroje yra 17 interneto kabelių. Jei visi jie būtų pažeisti, labai sutriktų ryšys tarp Europos, Šiaurės ir Rytų Afrikos, Indijos ir Rytų Azijos.
Pirmasis pasaulyje povandeninis šviesolaidinis kabelis Atlanto vandenyno dugnu buvo nutiestas 1989 m. Nuo to laiko interneto infrastruktūra vandenyno dugne nuolat plėtojama. Šiandien beveik visi pasaulio povandeniniai kabeliai priklauso privačioms bendrovėms – telekomunikacijų operatoriams arba investuotojams. Tik apie 1 proc. jų iš dalies arba visiškai priklauso vyriausybėms.
„Apie 66 proc. visų povandeninių transkontinentinių interneto kabelių priklauso keturioms milžinėms: „Microsoft“, „Google“, „Amazon“ ir „Meta“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė kibernetinio saugumo ekspertas Konstantinas Korsunas.
Paprastą interneto kabelį sudaro vidinė optinė šerdis ir apvalkalas su variniais ir plieniniais laidininkais. Tokie kabeliai tiesiami specialiais laivais, kuriuose įrengti vadinamieji plūgai – jie iškasa ploną povandeninio grunto sluoksnį, į kurį įdedamas šviesolaidis. Kadangi kabeliai beveik neapsaugoti nuo aplinkos poveikio, juos dažnai pažeidžia žmonės ir povandeniniai gyventojai, taip pat tokie gamtos reiškiniai kaip žemės drebėjimai ir audros. Tarptautinio kabelių apsaugos komiteto duomenimis, kasmet pranešama apie 150 povandeninio interneto ryšio sutrikimų.
Naujausio incidento Raudonojoje jūroje priežastys vis dar tiriamos, tačiau viena iš labiausiai tikėtinų versijų yra ta, kad juos sąmoningai išjungė Jemeno husiai, kurie jau daug mėnesių terorizuoja į Sueco kanalą plaukiančius prekybinius laivus.
