Teigiama, kad Rusijos Valstybės Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas, kalbėdamas apie laikotarpį po netrukus vyksiančių rinkimų, pasiūlė Vladimirui Putinui sustiprinti valstybinę priežiūrą ir užimti konfrontacinę poziciją Vakarų valstybių atžvilgiu.
Kaip skelbia „Defense Express“, tai paaiškėjo Kibernetinio pasipriešinimo aktyvistų pastangomis, kurie perėmė susirašinėjimą įsilaužę į Rusijos socialinių mokslų mokslinės informacijos instituto mokslininko Romano Seitkalijevo elektroninį paštą. Instituto direktoriaus Aleksejaus Kuznecovo padėjėjas R. Seitkalijevas turėjo dokumentų, susijusių su instituto veikla, įskaitant asmeninius, priklausančius A. Kuznecovui.
V. Volodino pranešimas atskleidžia, kad Rusijos valdančiuose sluoksniuose vyrauja nepajudinamas pasitikėjimas V. Putino perrinkimu. Jau praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais Rusijos valdžia kūrė strategijas, kaip elgtis po rinkimų – tai rodo laiško data lapkričio 30 d. ir 2023 m. gruodžio 12 d. gautas V. Putino atsakymas.
Laiške pasisakoma už kalbėjimą apie Rusijos transformaciją ir stiprinimą prieš artėjančius iššūkius. Jame pristatoma „nevakarietiškumo“ sąvoka, apimanti:
- Didesnę valstybės kontrolę ekonomikoje, akcentuojant visų žaliavų sektorių perdavimą valstybės nuosavybėn;
- didesnį valstybės dalyvavimą plėtojant mokslą, kultūrą ir meną, siekiant suverenizacijos šiose srityse;
- griežtesnę cenzūra, ypač televizijos ir interneto turinio atžvilgiu;
- opozicinių judėjimų keliamų problemų sprendimą.
V. Volodinas teigia, kad Valstybės Dūmos komitetai yra pasirengę pritarti šiai iniciatyvai ir inicijuoti atitinkamų teisės aktų rengimą.
V. Volodino pasiūlyme nemažai remiamasi Socialinių mokslų mokslinės informacijos instituto parengta konceptualia sistema. Šioje koncepcijoje Rusijai kylantys iššūkiai prilyginami iššūkiams, su kuriais susidurta Anrojo Pasaulinio karo (Rusijoje jis vadinamas Didžiuoju Tėvynės karu) metais. Joje pabrėžiama, kad Vakarų parama Ukrainai yra veiksnys, dėl kurio užsitęsė karo sprendimas. Nuolatinės Vakarų investicijos į Ukrainą vaizduojamos kaip strateginis įsipareigojimas, rodantis nenorą trauktis iš regiono.
