Kapavietė yra archeologiniame El Caño parke, esančiame centrinėje Panamos dalyje, Koklės provincijoje. Pasak Panamos kultūros ministerijos, tai yra „svarbaus Koklės valdovo“ paskutinio poilsio vieta.
Valdovas greičiausiai gyveno aštuntojo šimtmečio pabaigoje, o kai mirė, jam galėjo būti apie 30 metų.
Kapavietėje rastas įspūdingas kiekis neįvardytam karaliui priklausiusių įkapių – pavyzdžiui, keramikos ir aukso dirbinių.
Lobį sudaro penki pektoralai (puošnios krūtinės plokštelės) du diržai iš apvalių aukso karoliukų, keturios apyrankės, du auskarai, vaizduojantys vyrą ir moterį, dvigubas krokodilo formos auskaras, karoliukų vėrinys, penki auskarai, pagaminti iš kašaloto dantų, padengtų auksu, apvalių auksinių plokštelių rinkinys, du varpeliai, kaulinių fleitų rinkinys, taip pat apyrankės ir sijonai, dekoruoti šunų dantimis.
Nurodoma, kad „aukšto statuso suaugęs vyras“ buvo palaidotas veidu žemyn – kas buvo įprasta to laikotarpio laidojimo praktika. Kasinėjimai tebevyksta, todėl archeologai dar nėra tikri, ar kartu su šiuo vyru nebuvo palaidota ir daugiau asmenų. Šio laikotarpio kapuose po vyru dažnai palaidojama moteris ir kiti asmenys, kurie „tarnaudavo kaip palydovai“ – todėl gali būti, kad rastas vyras nėra vienintelis kape palaidotas asmuo.
Pavyzdžiui, El Caño fondo direktorė ir archeologinio projekto vadovė Julia Mayo ir jo kolegos El Caño anksčiau rado kario vado palaikus, padengtus auksinėmis įkapėmis ir palaidotus virš 25 išdėliotų kūnų.
El Caño vietovė pirmąkart buvo atrasta 1925 m., o XX a. 7-ajame dešimtmetyje ištirta – tačiau tik 2008 m. J. Mayo ir jos kolegos pradėjo oficialesnius kasinėjimus, kurie atskleidė didelį nekropolį. Jų darbas leidžia manyti, kad El Caño nuo buvo naudojama nuo 700 m. iki 1000 m. El Caño yra keli „gerai žinomi monolitai“ ir apeiginė teritorija su mediniais pastatais, rašo „Live Science“.
