Lietuviškų numerių istorija: kai skambučiui į užsienį reikėjo 3, o numerius parduodavo skelbimuose

2024 m. kovo 5 d. 11:41
Keičiantis telefono numerių tvarkai, iki šiol gyventojų naudoto prefikso 8 teks atsisakyti, o vietoje jo reikės naudoti tarptautinį prefiksą +370 arba 8 keisti įrašant 0. Tačiau besikeičiančios mobiliųjų telefonų numerių tvarkos – ne naujovė. Ekspertai pasakoja, kaip Lietuvoje keitėsi telefono numeriai bei kaip šie pokyčiai palengvino kasdienius procesus.
Daugiau nuotraukų (1)
„Naujoji telefono numerių rinkimo tvarka Lietuvoje įvedama ne pirmą kartą. Nepriklausomoje Lietuvoje turėjome įvairių pokyčių – perėjome į Europos numeracijos zoną, septynženklę numeraciją keitė aštuonženklė, panaikinome operatorių naudojamas unikalias skaičių kombinacijas ir t.t. Nors prisitaikymas prie naujos tvarkos kaskart atnešdavo iššūkių, dalis jų ženkliai palengvino kasdienes skambučių paslaugas“, – pranešime žiniasklaidai sako „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklo direktorius Modestas Ropė.
Palengvino skambučius į užsienį
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šaliai buvo suteiktas prefiksas +370, pasakoja Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) tarybos narė Kristina Mikoliūnienė.
„Paskelbusi nepriklausomybę, Lietuva kurį laiką naudojo tiek sovietinį tarptautinį telefono kodą +7, tiek sovietinį nacionalinį kodą 8. Lietuva norėjo pereiti į Europos numeracijos zoną. Po 1990 m. Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos susivienijimo, Rytų Vokietijos kodo +37 buvo atsisakyta. Kadangi šis kodas tapo laisvas, Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga nutarė jį atiduoti to norėjusioms valstybėms, prie jo pridedant dar po vieną skaitmenį. Taip nuo 1993 m. Lietuva gavo kodą +370“, – pasakoja K. Mikoliūnienė.
M, Ropė sako, kad tai ypač palengvino lietuvių skambučius į užsienį: „Iki atsirandant nacionaliniam prefiksui +370, norintys skambinti į užsienį turėjo šią paslaugą užsisakyti iš operatoriaus. Šis ir sujungdavo skambinantį žmogų su pašnekovu kitoje šalyje. Tad nacionalinio prefikso įvedimas išsprendė daug nepatogumų tiek mobiliojo ryšio operatoriams, tiek patiems klientams“, – atsimena M. Ropė.
Beveik po dešimtmečio Lietuvos gyventojus pasiekė dar vienas numerių rinkimo pokytis. 2001 metais prie įprastai vedamos septynženklės numerių kombinacijos buvo pridėtas dar vienas skaitmuo.
„Nacionalinis numeracijos keitimas vyko ir 2001 metais, kuomet buvo keičiama numeracija iš septynženklės į aštuonžianklę. Prie rašomo prefikso prisidėjo dar vienas skaitmuo 6. Anuomet, panašiai kaip ir dabar, reikėjo prisitaikyti prie naujo formato numeracijos“, – prisimena bendrovės naujos kartos tinklo direktorius.
Unikalios numerių kombinacijos
Šalyje susikūrus pirmiesiems mobiliojo ryšio operatoriams atsirado dar daugiau naujovių.
Kiekvienas iš jų gavo unikalias mobiliųjų telefonų numerių kombinacijas, kurias teikė klientams. Tai buvo išskirtinumas, kuris pagal numerio pradžią leisdavo žinoti, kokio operatoriaus paslaugos yra naudojamos.
„Su mobiliųjų operatorių atėjimu į rinką atsirado kiekvienam iš tinklų būdinga numeracija. Ją kontroliavo RRT. „Bitė Lietuva“ atitinkamai gavo telefono numerius, prasidedančius 99, „Tele2“ atiteko 84, o tuometinis „Omnitel“ naudojo kodą 98. Iš likusių 5 skaičių ir buvo kuriamos numerių kombinacijos klientams. Tad jei yra turimi ypač seni numeriai iš to galima spręsti, kokio operatoriaus paslaugas klientas naudojo net žvelgiant keliasdešimt metų atgal“, – sako įmonės naujos kartos tinklo direktorius.
Pašnekovas pasakoja, kad su konkrečiu ryšio tiekėju siejami telefono numeriai nebeteko prasmės, Lietuvoje įvedus numerio perkėlimo paslaugą. Šiandien vieno ryšio tiekėjo klientai gali laisvai judėti su savo numeriu iš vieno tiekėjo į kitą, tad pagal prefiksą atspėti paslaugos tiekėją tapo praktiškai nebeįmanoma.
Numerius pardavinėjo net skelbimuose
Į rinką atėjus pirmiesiems mobiliesiems telefonams išaugo ne tik šių numerių populiarumas, bet ir atsirado poreikis į išskirtines numerių kombinacijas.
Kaip pasakoja M. Ropė, pradėjus išankstinio apmokėjimo kortelių prekybą žmonės net kartais imdavo jas pardavinėti: „Kuomet 1997 m. ėmėme teikti išankstinio apmokėjimo paslaugą „Labas“, klientai įsigydami išankstinio apmokėjimo korteles iš karto nežinojo, kokį numerį gaus. Tai buvo tarsi savotiškas loterijos bilietas. Jei pakliūdavo itin išskirtinis ar lengvai įsimenantis numeris, žmonės net imdavo juos pardavinėti skelbimuose. Anuomet tai buvo labai populiarus verslas.“
Tačiau dar 2004 metais visų operatorių išduodamų telefono numerių klientams unikalumas ėmė blėsti. Tai lėmė nauja įsigaliojusi tvarka, kurį leisdavo klientams iš vieno mobiliojo ryšio operatoriaus išeiti pas kitą išsaugant turimą numerį.
Pokyčiams ruošėsi kurį laiką
Pasikeitus naujai numeracijos tvarkai, RRT tarybos narė K. Mikoliūnienė priduria, jog visiems pokyčiams – reikia laiko.
„Esminis pokytis šiame procese vis tik bus įpročio keitimas. RRT aktyviai informuoja visuomenę apie ateinančius pokyčius, tiek per informacinius kanalus, tiek per projektus. Taip pat gana optimistiškai nuteikiantis aspektas, jog šiuo metu RRT gauna daugiau klausimų, kaip rašyti naujus numerius, bet ne kaip juos rinkti. Vadinasi, viskas – gerai“, – tikina RRT tarybos narė.
Pokyčiams kurį laiką ruošėsi ir verslas.
„Siekiame padėti žmonėms prisitaikyti prie naujų įpročių, kad atnaujinimas būtų kuo sklandesnis. Klientus informavime apie artėjančius pokyčius trumposiomis SMS žinutėmis. Mūsų specialistai parengė detalias instrukcijas, kurios padės atsinaujinti numerį vos kelių mygtukų paspaudimu. Vis tik svarbiausia atsiminti, kad prefikso pasikeitimas neturės įtakos įmonės paslaugų veikimui. Vienodai gerai veiks tiek skambučių technologijos, tiek interneto ryšys, taip ir naujos kartos 5G internetas“, – ramina bendrovės naujos kartos tinklų direktorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.