„Meta“ susižėrė nemenko pelno, pardavinėdama vartotojų duomenis reklamuotojams, tačiau ES priežiūros institucijoms užkliuvo JAV technologijų milžinės verslo modelis ir ypač su juo susiję duomenų privatumo klausimai.
Lapkritį „Meta“ pristatė sistemą, kurios veikimo principą galima apibūdinti kaip „susimokėk arba sutik“. Ši sistema suteikia vartotojams galimybę už mėnesinį mokestį atsisakyti, kad jų duomenys būtų naudojami tikslinės reklamos tikslais – dėl šio modelio vartotojų teisių gynimo agentūros jau yra pateikusios du skundus.
Pranešdama apie naujausią ieškinį, Europos vartotojų organizacija (BEUC) šią sistemą pavadino „dūmų uždanga, kuria siekiama nuslėpti tikrąją problemą – plataus masto, neteisėtą vartotojų duomenų tvarkymą, kuris vyksta nepriklausomai nuo vartotojų pasirinkimo“.
„Meta“ šiuos „bendrojo pobūdžio ir nepagrįstus kaltinimus“ dėl duomenų naudojimo atmetė. „Mes su jais griežtai nesutinkame“, – pasakė bendrovės atstovas.
Aštuonios vartotojų grupės iš Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Graikijos, Nyderlandų, Norvegijos, Slovėnijos ir Ispanijos teikia pretenzijas vietos duomenų apsaugos institucijoms, pranešime nurodė Briuselyje įsikūrusi BEUC.
Šių grupių teigimu, „Meta“ toliau pažeidinėja Europos Sąjungos bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, kurio pagrindu ES teismuose internetinei milžinei keliamos bylos.
„Laikas duomenų apsaugos institucijoms nutraukti bendrovės „Meta“ nesąžiningą duomenų tvarkymą ir pamatinių žmonių teisių pažeidinėjimą“, – sakė BEUC generalinio direktoriaus pavaduotoja Ursula Pachl.
Vienoje savo ataskaitoje BEUC nurodė, kad „Meta“ pažeidinėja ES duomenų įstatymų principus, pagal kuriuos būtina užtikrinti skaidrumą bei apriboti tvarkomų vartotojų duomenų apimtis ir naudojimo tikslus.
„Atrodo, kad „Meta“ mano, jog, norint pasipelnyti iš reklamos, galima teisėtai rinkti bet kokius įsivaizduojamus duomenis apie vartotojų veiklą, buvimo vietą, asmenį, elgesį, pažiūras ir emocijas“, – teigiama ataskaitoje.
„Iš tiesų, masiškai išnaudojant privačius šimtų milijonų Europos vartotojų gyvenimus, siekiant komercinės naudos, ignoruojami įvairūs pamatiniai BDAR principai.“
Pliūpsnis skundų
Bendrovė iš Silicio slėnio leidžia „Instagram“ ir „Facebook“ vartotojams Europoje už 10–13 eurų mokestį atsisakyti, kad jų duomenimis būtų dalijamasi.
Pagal BDAR, sutikimas turi būti duodamas laisva valia, tačiau, BEUC teigimu, toks modelis verčia vartotojus sutikti su tuo, kad „Meta“ tvarkys jų asmens duomenis.
„Bendrovė taip pat neparodo, kad iš sutikimo neduodančių vartotojų imamas mokestis yra tikrai reikalingas – tokį reikalavimą yra nustatęs“ vienas aukščiausiosios instancijos ES teismas.
„Tokiomis aplinkybėmis, vartotojų duomenų tvarkymo būdo pasirinkimas tampa beprasmiu, taigi nėra laisvas“, – nurodoma ataskaitoje.
Spalį pranešusi apie mokamą prenumeratą, „Meta“ pabrėžė, kad ši sistema atitinka priežiūros institucijų ir teismų pageidavimus.
„Tai atitinka aukščiausiosios instancijos Europos teismo nurodymus – liepą, Europos Sąjungos Teisingumo teismas (ESTT) patvirtino prenumeratos modelį kaip būdą žmonėms suteikti sutikimą, kad jų duomenys būtų tvarkomi asmeniniams poreikiams pritaikytos reklamos tikslais“, – paaiškino ji.
Laukiama priežiūros institucijos sprendimo
Minėtieji skundai – naujausias įvykis šiame katės ir pelės – ES ir bendrovės „Meta“ – žaidime.
ES duomenų priežiūros institucija EDPB gruodį nurodė bendrovei „Meta“, kad ši negali naudoti vartotojų asmens duomenų tikslinei reklamai, neturėdama aiškaus jų sutikimo.
Ateinančiomis savaitėmis EDPB turėtų nuspręsti, ar tokia mokama sistema, kurią naudoja „Meta“, pažeidžia šalių bloko privatumo įstatymus.
Ketvirtadienį pateikta pretenzija yra trečiasis skundas, pareikštas dėl bendrovės „Meta“ sistemos, veikiančios pagal principą „susimokėk arba sutik“.
BEUC ir dar 19 jos narių lapkritį pranešė Europos vartotojų apsaugos institucijų tinklui pateikusios skundą dėl šios sistemos.
Iki tol atskirą skundą buvo pateikusi privatumo apsaugos grupė NOYB, kuri jau yra laimėjusi ne vieną bylą prieš „Meta“ ir kitas bendroves.
