Ukrainiečiai tvirtina, kad per 11 dienų numušė 13 rusų lėktuvų: devynis „Su-34“, du „Su-35“ ir du retus radiolokacinius lėktuvus „Berijev A-50“.
Tačiau šie deklaruojami nuostoliai yra didesni, nei gali atrodyti vis didesnę įtampą patiriančioms Rusijos karinėms oro pajėgoms. Taip, teoriškai oro pajėgos turi daug daugiau lėktuvų – tačiau praktiškai tarnyba pavojingai priartėjo prie žlugimo, rašo „Forbes“.
Tiksliai neaišku, kaip ukrainiečiai numuša tiek daug lėktuvų. Gali būti, kad Ukrainos karinės oro pajėgos dalį savo amerikiečių gamybos raketų „Patriot“ paleidimo įrenginių priskyrė mobilioms oro gynybos grupėms, kurios greitai juda netoli 1000 kilometrų fronto linijos, rengia pasalas rusų reaktyviniams lėktuvams 150 km veikimo nuotolio raketomis „PAC-2“, ir tada greitai pasitraukia, kad išvengtų kontratakos.
Tačiau atstumas, kuriuo ukrainiečiai penktadienį numušė „A-50“ – 200 km ar daugiau – rodo, kad buvo panaudota ilgesnio nuotolio raketų sistema. Galbūt tai buvo Šaltojo karo laikų „S-200“, kurią Ukrainos karinės oro pajėgos ištraukė iš ilgojo saugojimo sandėlio.
Taip pat akivaizdu, kad ukrainiečiai perkėlė kai kurias iš maždaug dviejų dešimčių savo turimų maždaug 40 kilometrų nuotolio raketų „žemė-oras“ NASAMS baterijų arčiau fronto linijos. Juk rusai pirmadienį ar anksčiau netoli pietinio Zaporožės miesto aptiko ir raketomis sunaikino pirmąjį NASAMS paleidimo įrenginį.
Gali būti, kad prie aviacijos nuostolių padidėjimo prisidėjo ir pačios Rusijos pajėgų veiksmai. Prieš dvi savaites neįtikėtinomis žmonių ir įrangos sąnaudomis galutinai nugalėjusi šaudmenų stokojantį Ukrainos garnizoną Avdijivkos griuvėsiuose Rytų Ukrainoje, Rusijos kariuomenė Ukrainoje veržiasi į kitus Ukrainos garnizonus, kuriems taip pat trūksta šaudmenų – ir visa tai dėl JAV Kongreso respublikonų, kurie nuo spalio mėnesio blokuoja tolesnę JAV pagalbą Ukrainai.
Pajutusios progą, Rusijos karinės oro pajėgos vykdo daugiau skrydžių arčiau fronto linijos, mėto sparnuotąsias bombas ir taip slopina Ukrainos karius. „Priešas įveikė baimę naudoti aviaciją tiesiai virš mūšio lauko, – aiškina Ukrainos gynybos strategijų centras, – ir nors dėl to praranda lėktuvų, jų sausumos pajėgos įgyja didelį ugnies pranašumą.“
Šis rusų skrydžių padidėjimas Ukrainos oro gynėjams suteikia daugiau taikinių. Taigi, žinoma, jie numuša daugiau rusų lėktuvų.
Ukrainiečiams padeda tai, kad rusų pilotai vis dažniau nepastebi ukrainiečių paleidžiamų raketų. Rusijos oro pajėgos kadaise tikėjosi, kad maždaug devyni aktyvūs radiolokaciniai lėktuvai „A-50“, suskirstyti į tris grupes po tris lėktuvus pietuose, rytuose ir šiaurėje, išplės stebėjimų aprėptį visoje Ukrainoje.
Pernai bepiločio smūgiu sugadinę vieną „A-50“ ir šiemet numušę dar du tokius pačius, ukrainiečiai panaikino trečdalį šios stebėjimo aprėpties ir sukūrė akląsias zonas, kuriose rusų pilotams gali būti sunku pastebėti artėjančias raketas.
Bet kokiu atveju ukrainiečių neseniai įvykdytų sunaikinimų pasekmės rusams yra baisios. Rusijos karinės oro pajėgos praranda karo lėktuvus daug greičiau, nei gali sau tai leisti. Sankcijų nualinta Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonė sunkiai gali pagaminti daugiau nei porą dešimčių naujų lėktuvų per metus.
Didėjantys nuostoliai, kuriuos dar labiau didina menka lėktuvų gamyba, beveik neabejotinai didina stresą išlikusiems lėktuvams ir įguloms. Rusijos karinės oro pajėgos dar nėra organizacinėje mirties spiralėje. Tačiau ji vis labiau artėja prie jos.
Pasak „Forbes“, apie tai byloja skaičiai: „popieriuje“ Rusijos karinės oro pajėgos turėjo 140 dvimotorių dviviečių viršgarsinių lėktuvų „Su-34“. Suskaičiavus iki galo nepatvirtintus šių metų nuostolius, karinės oro pajėgos neteko 33 „Su-34“. Tačiau 107 „Su-34“ vis tiek yra daug, tiesa?
Kalifornijoje įsikūrusios korporacijos „RAND Corporation“ inžinieriaus Michaelo Bohnerto teigimu – ne, ne tiesa. Rugpjūtį M. Bohnertas rašė, kad numušimai sudaro „tik dalį visų Rusijos naikintuvų nuostolių“.
„Pernelyg didelis šių orlaivių naudojimas Rusijai taip pat brangiai kainuoja, nes karas tęsiasi. Užsitęsusiame kare, kai vienos pajėgos stengiasi išsekinti kitas, svarbus bendras karinių pajėgų ilgaamžiškumas“, – teigia ekspertas.
Jis daro prielaidą, kad prieš dvejus metus oro pajėgos pradėjo karą turėdamos apie 900 naikintuvų ir atakos lėktuvų – ir per pirmuosius 18 kovos mėnesių dėl Ukrainos veiksmų prarado apie 100 iš jų. Rusų problema – be nuostolių – yra ta, kad naikintuvų ir atakos lėktuvų skrydžių poreikis nesumažėjo – net ir sumažėjus naikintuvų ir atakos lėktuvų atsargoms.
Taigi, tie 800 likusių lėktuvų skraido dažniau, kad įvykdytų užduotis, kurias Kremlius kadaise skyrė 900 lėktuvų. O tai reiškia didesnį nusidėvėjimą, didėjantį techninės priežiūros poreikį ir didėjantį vis sunkiau randamų atsarginių dalių poreikį.
„Papildomos valandos, kuriomis nuo 2022 m. vasarį lėktuvai buvo priversti dirbti, faktiškai kainavo [karinėms oro pajėgoms] papildomus 27–57 lėktuvus, kurie buvo priskirti nuostoliams“, – savo apskaičiavimus skelbia M. Bohnertas. Ir tai buvo prieš tai, kai nuo gruodį išaugo Rusijos orlaivių nuostoliai.
Kitaip tariant, apskaičiuoti nuostoliai greičiausiai yra dar didesni. Kartu su naujausiais numušimais jie gali reikšti, kad Rusijos oro pajėgose liko iki 700 tinkamų skraidyti naikintuvų ir atakos lėktuvų. Dviem šimtais mažiau nei prieš dvejus metus.
Kad išvengtų dar didesnio nusidėvėjimo ir dar didesnių apskaičiuotų nuostolių – nes numušimai tęsiasi – Rusijos oro pajėgos netrukus gali susidurti su sunkiu pasirinkimu: skraidyti rečiau arba rizikuoti, kad jų parengtumas sumažės.
Visa tai reiškia, kad jei M. Bohnertas teisus, Rusijos oro pajėgų kampanija Ukrainoje yra netvari. O su kiekvienu ukrainiečių numuštu papildomu lėktuvu ji tampa vis problematiškesnė, apibendrina „Forbes“.
