Tačiau kada senovės Egipto gyventojai pradėjo mumifikuoti savo mirusiuosius?
„Egipto mumifikavimo pradžia, apie kurią esama aiškių mokslinių įrodymų, yra apie 4300 m. pr. m. e.“, – teigia Jorko universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkas ir vieno iš dviejų straipsnių šia tema autorių Stephenas Buckley. – Tačiau galbūt paaiškės, kad tai siekia dar ankstesnius laikus.“
Tarp šių įrodymų yra 6300 metų senumo mumijų vyturai, rasti senovės Egipto kapinėse Mostageddos vietovėje, maždaug už 320 km į pietus nuo Kairo. Palaidojimai buvo atkasti XX a. pradžioje, o vyturai buvo atgabenti į Jungtinę Karalystę ir dabar saugomi Boltono muziejuje, kaip 2014 m. S. Buckley su kolegomis pažymėjo „PLOS One“ publikuotame tyrime.
Tyrime mokslininkai ištyrė vyturus ir nustatė, kad juose yra dervų, paprastai naudojamų mumifikacijai. Tyrimai rodo, kad šios dervos buvo gaminamos iš įvairių ingredientų – pavyzdžiui, augalinio aliejaus, gyvūninių riebalų, vaško ir augalinės dervos. Panašias dervas senovės egiptiečiai mumifikavimui naudojo ir vėlesniais laikotarpiais.
4300 metai prieš mūsų erą yra maždaug tūkstantmečiu anksčiau, nei egiptiečiai sukūrė hieroglifus – ir maždaug 1500 metų anksčiau, nei jie pradėjo statyti piramides. Taip pat maždaug tūkstantmečiu anksčiau, nei Egiptas susivienijo ir pakluso vieninteliam faraonui.
Natūrali mumifikacija
Nors seniausi įrodymai, kad kūnai mumifikuoti dirbtinėmis priemonėmis, siekia maždaug 4300 m. pr. m. e., egiptiečiai natūralią mumifikaciją praktikavo dar anksčiau.
Natūrali mumifikacija „yra atsitiktinis procesas, kurį sukelia palankios laidojimo sąlygos“ – pavyzdžiui, palaidojimas karštame, sausame smėlyje, sako S. Buckley. „Egiptiečiai nepradėjo natūraliai mumifikuoti savo mirusiųjų jokiu sąmoningu veiksmu“, – aiškina jis.
Amerikos universiteto Kaire egiptologijos profesorė Salima Ikram teigia, kad pirmieji natūraliai mumifikuotų mumijų pavyzdžiai datuojami 5000 m. pr. m. e. – jei ne anksčiau.
Net ir sukūrus dirbtinę mumifikaciją, daugelis egiptiečių vis dar buvo mumifikuojami natūraliai, nes negalėjo sau leisti dirbtinės mumifikacijos – todėl buvo laidojami dykumoje. Dauguma senovės egiptiečių buvo tiesiog užkasami duobėje žemėje be jokio paruošimo ir galėjo atsitiktinai tapti natūraliai mumifikuotais, mano S. Buckley.
Kaip teigia S. Ikram, mes nežinome, kaip tiksliai mąstė senovės egiptiečiai. Bet kas buvo paguldytas į smėlėtą kapą, toli nuo vandens, ir nepridengtas nendriniu kilimėliu / karstu ar oda, galėjo natūraliai mumifikuotis.
Pasak Karališkojo Ontarijo muziejaus, nuo II iki V mūsų eros amžiaus Egipte plintant krikščionybei, dirbtinės mumifikacijos naudojimas sumažėjo. Senovės Egipto religija pabrėžė kūno išsaugojimo pomirtiniam gyvenimui svarbą – o krikščionybė to nedarė, pažymi muziejus.
Parengta pagal „Live Science“.
