39 metų Larsas Nielsenas, tyrinėdamas Emmerlevo parapiją pietų Jutlandijoje, Danijoje, aptiko didelį, ornamentais puoštą auksinį žiedą su raudonu pusbrangiu akmeniu. Radinys datuojamas penktuoju arba šeštuoju amžiumi.
„Toks unikalus ir vienintelis toks radinys yra visiškai nerealus“, – sako L. Nielsenas.
Danijos nacionalinio muziejaus mokslininkai nustatė, kad šis papuošalas turi didelę „istorinę reikšmę“ ir galėjo priklausyti vietos karališkajai šeimai, susijusiai su Merovingais – frankų karalių dinastija, V-VIII a. valdžiusia dalį dabartinės Prancūzijos, Belgijos ir Vokietijos teritorijų.
„Auksinis žiedas ne tik atskleidžia galimą naują kunigaikštišką giminę Emmerleve, bet ir sieja vietovę su vienu didžiausių Europos galios centrų geležies amžiuje, – teigia Danijos nacionalinio muziejaus archeologė ir kuratorė Kirstine Pommergaard. – Auksinis žiedas tikriausiai yra moteriškas ir galėjo priklausyti Emmerleve už kunigaikščio ištekėjusiai didiko dukrai. Auksas paprastai yra [diplomatinė] dovana, o mes žinome, kad žmonės susituokdavo kurdami sąjungas“.
Tyrėjai žiedo ryšį su karališkąja valdžia grindžia jo išskirtinai meistriška gamyba – „gerai atliktas spirales apatinėje pusėje ir trilapes rankenėles“ žiedo ir akmens sujungimo vietose – tai dažnai siejama su frankų meistriškumu.
„Tai įspūdingas meistriškumo lygis, kurį šiandien sunku mėgdžioti“, – sako K. Pommergaard.
Raudonasis žiedo akmuo taip pat suteikia užuominų apie žiedo savininką, nes panašūs akmenys yra gerai žinomi galios simboliai Šiaurės šalyse, „o elitiniai auksiniai merovingų žiedai paprastai buvo su moneta arba plokštele, kaip signetinis žiedas, – teigia mokslininkai. – Tai rodo, kad žiedas turėjo tarnauti kaip galios simbolis Šiaurės šalyse“.
„Galbūt kunigaikščių šeima Emmerleve kontroliavo teritoriją tarp Ribės [miesto pietvakarių Jutlandijoje] ir Hedebiu [Danijos vikingų amžiaus prekybinės gyvenvietės dabartinėje Vokietijoje] ir taip užtikrino prekybą šioje teritorijoje“, – sako K. Pommergaard.
Žiedo buvimo vieta yra už kelių kilometrų nuo anksčiau rastų artefaktų, įskaitant auksinių ir sidabrinių monetų, keramikos ir I a. auksinių ragų kolekciją, todėl ekspertai mano, kad šis daiktas nebuvo pamestas, o tyčia paslėptas toje vietovėje.
„Žiedą turėjęs asmuo tikriausiai žinojo ir apie žmones, turėjusius aukso ragus, – sako Sønderjyllando muziejaus viduramžių archeologas Andersas Hartvigas. – Galbūt jie buvo susiję. Kartu su kitais naujausiais radiniais tai leidžia susidaryti vaizdą, kad Pietų Jutlandija turėjo didesnę įtaką, nei manyta anksčiau, ir kad Vatų jūra nebuvo užsidariusi savyje, o turėjo aristokratų, palaikiusių svarbius prekybinius ryšius su pietuose esančiais kraštais.“
