Analitikai apskaičiavo, kad per 2023 m. Rusija iš rezervinių bazių, kuriose visoje šalyje yra senstančios ir gendančios technikos, į aktyviąją tarnybą grąžins apie 1180–1828 įvairių rūšių pagrindinių kovos tankų bei apie 2470 pėstininkų kovos mašinų ir šarvuočių. Šie ištekliai yra pagrindinis technikos šaltinis, kuriuo siekiama pakeisti negrįžtamus karinės technikos kovinius nuostolius kare su Ukraina.
„Defense Express“ pastebi, kad Ukrainos generalinio štabo duomenimis, 2023 m. Rusijos invazinės pajėgos neteko 2948 tankų ir 4995 kitų šarvuotų mašinų. Nors būtina suprasti, kad dalį rusų kariuomenei padarytų nuostolių dar galima atkurti – ir rusai tai aktyviai daro. Dalį sugadintos ir nebetinkamos naudoti technikos grąžinti į darbinę būklę gali netoli fronto linijos esantys remontininkų batalionai, nesiunčiant kovinės technikos į gamyklą kapitaliniam remontui.
Kai kuriais atvejais apgadinta transporto priemonė evakuojama, bet galiausiai pripažįstama neremontuotina – todėl kartais tampa atsarginių dalių donoru kitoms transporto priemonėms.
IISS ekspertų vertinimu, jei Rusijos pajėgos ir toliau dabartiniais tempais neteks savo ginkluotės, sandėliuose esančios senos sovietinės technikos kiekio pakaktų išlaikyti jas „dar 2–3 metus, o gal net ir ilgiau“ – nes Rusija turi „10 centrinių tankų rezervo bazių, mažiausiai 37 mišrios technikos ir ginkluotės saugojimo bazes ir mažiausiai 12 artilerijos saugojimo bazių“, – nurodo institutas.
Tačiau net tokia rimta institucija kaip IISS nusprendė nevertinti Rusijos naujų šarvuočių gamybos tempų – nes trūksta duomenų, su kuriais būtų galima dirbti.
Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad faktinis ginklų kiekis ir jų iškonservavimo sparta priklauso ne tik nuo saugyklose esančių tankų ar pėstininkų kovos transporterių skaičiaus, bet ir nuo kelių papildomų veiksnių. Žvelgiant iš loginės perspektyvos, visada pirmiausia atkuriamos tos transporto priemonės, kurioms pavyko išlaikyti geresnę būklę, po to – iš vidaus supuvusios, kurioms atkurti reikia daugiau išteklių.
Be to, kai reikia atkūrinėti praėjusių kartų šarvuočius, visada yra veiksnys, ar yra jiems skirtų komponentų – nes daugelis detalių nebegaminamos. Iš dalies šį klausimą galima išspręsti juos pakeičiant naujais: pavyzdžiui, rusams jau dabar reikia paimti pasenusius „T-55“ tankų radijo ryšio blokus „R-113“ arba „R-123“ ir integruoti į juos šiuolaikines skaitmenines radijo stotis. Tačiau kai kuriuos posistemes pakeisti sunkiau – pavyzdžiui variklį „V-55U“: šių variklių labai trūksta, ir pirmiausia jie keliauja į jau eksploatuojamas mašinas, kurioms reikia pakeisti susidėvėjusius variklius, rašo „Defense Express“.
