Į kosmosą paleistas branduolinis ginklas pažeistų 1967 m. Kosmoso sutartį – Jungtinių Tautų rezoliuciją, kurią pasirašė Rusija ir kuria šalims draudžiama į orbitą, Mėnulį ar bet kurį kitą dangaus kūną iškelti branduolinius ginklus ar panašius masinio naikinimo ginklus.
Pažeidus šią sutartį, kitos šalys galėtų pradėti taikyti sankcijas, teigia „Business Insider“ – o tai galėtų papildyti sankcijų, kurios Maskvai taikomos nuo įsiveržimo į Ukrainą prieš dvejus metus, virtinę.
Minesotos universiteto branduolinės energetikos analitikas Stevenas Andreasenas laikraščiui „New York Times“ sakė, kad ši sutartis yra viena iš kelių, kurias Rusija gali nutraukti, įskaitant „New START“ sutartį, pagal kurią ribojamas branduolinių ginklų naudojimas – ir kurios galiojimas baigiasi 2026 m. vasarį.
Pasitraukdama iš Kosmoso sutarties ir nutraukdama „New START“ sutartį, Rusija „gali atverti vartus kitoms šalims į kosmosą kelti branduolinius ginklus“ – ir kaip pridūrė specialistas, paleidus branduolinius ginklus į kosmosą „juos galima panaudoti ne tik palydovams naikinti“.
Antradienį susitikime su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu V. Putinas atmetė teiginį, kad Rusija ketina dislokuoti branduolinį ginklą kosmose, kaip teigiama daugelio leidinių vertimuose – ir taip paneigė praėjusią savaitę Joe Bideno administracijos patvirtintą teiginį, kad Rusija įgijo, kaip buvo pavadinta, „nerimą keliantį“ priešpalydovinį pajėgumą.
Rusijos pareigūnai tvirtino, kad šalis nedalyvauja slaptame branduolinių ginklų paleidimo į kosmosą plane. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę užsiminė, kad pranešimai apie tokį ginklą yra Baltųjų rūmų „triukas“, kuriuo siekiama motyvuoti įstatymų leidėjus patvirtinti papildomą karinę pagalbą Ukrainai, skelbia Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas taip pat atmetė šiuos pranešimus, pavadinęs juos „piktavališku prasimanymu“.
Klausimas dėl galimo Rusijos kosminio branduolinio ginklo kilo tuo metu, kai tarp Maskvos ir Vašingtono išaugo įtampa, Rusijos plataus masto karui Ukrainoje artėjant prie dviejų metų ribos, o JAV įstatymų leidėjams diskutuojant dėl didesnės pagalbos Ukrainai tiekimo.
Praėjusią savaitę susirūpinimas dėl kosminio branduolinio ginklo pateko į JAV laikraščių antraštes po to, kai Respublikonų Atstovų Rūmų žvalgybos pirmininkas Mike'as Turneris paskelbė perspėjimą dėl „rimtos grėsmės nacionaliniam saugumui“ ir paragino prezidentą Joe Bideną išslaptinti žvalgybos informaciją apie galimą grėsmę.
Nors iš pradžių pareigūnai šiuo klausimu buvo nekalbūs, netrukus kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad grėsmė susijusi su Rusija ir gali būti susijusi su Rusijos branduoliniu ginklu, kuris gali būti nukreiptas į orbitoje esančius palydovus.
Kai kurie įstatymų leidėjai sumenkino M. Turnerio įspėjimą, įskaitant respublikoną Jimą Himesą, kuris „NBC News“ sakė, kad tai nėra tiesioginė saugumo problema, bet situacija, kurią reikia spręsti „vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje“.
Po dienos J. Bideno administracija, regis, patvirtino M. Turnerio perspėjimą, teigdama, kad Rusija sukūrė priešpalydovinį ginklą, kurį Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pavadino „keliančiu nerimą“ – nors, pasak jo, ginklas dar neveikia.
Nors analitikai įspėja, kad branduolinis ginklas kosmose gali turėti pražūtingų pasekmių, tai nebūtų pirmas kartas, kai toks ginklas siunčiamas į kosmosą. 1962 m. liepą JAV pajėgos susprogdino termobranduolinę bombą atmosferoje, maždaug 400 km aukštyje virš Ramiojo vandenyno – ši operacija buvo pavadinta „Starfish Prime“.
Kaip rašo „National Geographic“, 1,4 megatonos bombos sprogimas buvo 500 kartų stipresnis už atominę bombą, kurią JAV pajėgos Antrojo pasaulinio karo metais numetė ant Hirošimos. Po metų JAV, Jungtinė Karalystė ir Sovietų Sąjunga pasirašė Riboto branduolinių bandymų uždraudimo sutartį, kuria uždrausta naudoti branduolinius ginklus kosmose, atmosferoje ir po vandeniu.
Parengta pagal „Forbes“.
