Aptarnavimo laivo NZ55 kapitonas, naras Linas Duoblys mano, kad Lietuva turizmo, susijusio su nardymu, srityje nuo kitų šalių ir netgi nuo savo kaimynių yra atsilikusi šviesmečiais – esą net nėra apie ką kalbėti. Tačiau kodėl taip yra, negali pasakyti.
Laivai paruošti gražiam nardymui
Pasak naro L. Duoblio, paprastai susiburia tarptautinė narų bendraminčių grupė, kuri organizuoja kokias nors ekspedicijas, vykdo tam tikrus projektus. VšĮ „Baltijos paveldas“ buvo įsteigta 2018 metų liepą. Tiesą sakant, jos reikėjo vien tam, kad būtų galima būtent tą grupę atskirti nuo kitų. Ji tebėra ir dabar, darbuotojų neturi, pinigų negauna, o jos vadovas – L. Duoblys.
„Baltijos paveldas“ vienijo tarptautinę narų entuziastų grupę, kurios branduolį sudarė 10 žmonių. Ji penkerius metus įgyvendino projektą – valė žvejų tinklus vaiduoklius, kurie buvo apsiviję nuskendusių laivų liekanas ir kėlė grėsmę. Vienais metais padėjo nemažai lietuvių narų – tačiau daugiausia dirbo Vokietijos piliečiai, buvo atvykusių iš Danijos, iš Šveicarijos.
Grupė nuvalė kelis laivus. Lietuvos jūrų muziejuje buvo surengta paroda apie juos. „Tai buvo sunkus darbas, kadangi visa tai reikėjo daryti 45–55 metrų gylyje ir tam prireikė daugiau resursų. Laivai buvo visiškai nuvalyti. Dabar aplink juos galima saugiai nardyti. Aišku, atsirado keli nauji tinklai, tai labai liūdina. Bet laivai yra paruošti gražiam rekreaciniam nardymui.
„Išlaisvinti iš tinklų laivai yra identifikuoti, žinomos jų istorijos. Tiksliau, parašyti raportai apie kiekvieną jų: koks buvo laivas, kodėl nuskendo ir t. t. Manau, tai mažas indėlis į Lietuvos istoriją, žinosime, ką mes turime savo vandenyse, ką norime saugoti“, – kalbėjo L. Duoblys.
Per tuos metus padaryti 10–12 laivų 3D maketai. Papildyta apie juos surinkta informacija.
Lietuvos jūrų muziejui Baltijos jūros narai jau yra perdavę net tris iš jūros dugno ištrauktus varpus. Vienas jų bus pradėtas eksponuoti tik šiemet. Tai medinio burlaivio „Warre“ 1820 metų varpas. Jį narai atrado 2020-aisiais. „Mes dvejus metus laukėme leidimo ištraukti tą varpą. Jis labai didelis ir gražus. Manau, bus vienas iš geriausių eksponatų, kurie susiję su jūriniais laivais“, – „Vakarų ekspresui“ sakė NZ55 kapitonas.
Naujas projektas – tiriamasis darbas
Šiuo metu vėl buriasi narų grupė, kuri imsis nuskendusių laivų tyrinėjimo ir jų identifikavimo. Paklaustas, kodėl pakeitė kryptį, ir pajuokavus, ar jau visus tinklus ištraukė, L. Duoblys atsakė: „Ne, neištraukėme. Penkerius metus tai darėme, lėšos kažkada pradeda baigtis. Turėtų prisidėti kitos organizacijos ir, manau, prisideda. Panašus projektas, tik truputį kitokiu pavadinimu, vykdomas Vokietijoje. Dabar tas judėjimas yra labai didelis, jis vyksta daugumoje šalių, yra labai išplitęs. Tai sveikintinas pavyzdys.“
Šiemet pradedamas naujas projektas savo esme bus labiau tiriamasis darbas. Bus neriama prie nuskendusių objektų Lietuvos vandenyse, jie bus filmuojami, fotografuojami, aprašomi. Tokių laivų, kuriuos dar galima atrasti, identifikuoti, nufilmuoti, nufotografuoti, grupė priskaičiuoja apie 35.
Paprastai narai pradeda sezoną pavasarį, kovą, kai vanduo jau būna kiek šiltesnis – žinoma, jeigu nesutrukdo prasidėjęs audrų sezonas.
Ekspedicijos greičiausiai prasidės kitais metais, nes per šiuos metus nebus spėta pasiruošti. Daugelis narų ir instruktorių negalės atvykti, nes planas sudaromas pusei metų arba metams į priekį. Kadangi visi jie yra dirbantys žmonės iš įvairių šalių, nardymas turi sutapti su jų atostogomis. Tikimasi, kad ši kampanija truks dvejus trejus metus.
„Norėtųsi kuo daugiau pozityvo. Sudominti žmones tuo, kas yra po vandeniu, kad jie negalvotų, kad Lietuvoje viskas tik blogai“, – sakė L. Duoblys. Kaip bus finansuojamas šis projektas, jis dar negalėjo pasakyti, užsiminė, kad galbūt jam įgyvendinti bus renkamos lėšos.
Daug nuskendusių objektų dar nežinomi
„Nuskendę objektai yra įtraukiami į registrą. Kažkas juos atranda, nuskenuoja ir praneša atitinkamoms tarnyboms, kad yra objektas, jo koordinatės tokios ir tokios, tada jis įtraukiamas į registrą. Gerai, jeigu turima sonaro padaryta nuotrauka. Prie objekto parašoma tai, kas žinoma. Dažniausiai rašomas žodis „nežinoma“, „nežinoma“, „nežinoma“. Dar nurodomas vardas ir pavardė to, kas pranešė koordinates – ir viskas. O paskui, jeigu norės, kažkas paners, nufilmuos, praneš informaciją, kad duomenys apie jį registre būtų papildyti. Tokių objektų yra šimtai. Iš tikrųjų mes net nežinome, ką mes turime“, – pasakoja L. Duoblys.
Priminsime, kad neseniai tarptautinei bendrovei „Ignitis renewables“ vykdant Baltijos jūros dugno tyrimus, skirtus įvertinti galimybes statyti jūrinio vėjo elektrines, buvo aptiktas jūros dugne nugrimzdęs 70 metrų ilgio ir apie 6 m aukščio laivas – bent taip buvo rašoma. Skenduolį apie 38 metrų gylyje rado geofizinių tyrimų laivas „Fugro Frontier“.
To objekto duomenų bazėje nebuvo. Naro Lino žiniomis, turima tik sonaro nuotrauka. Vieniems atrodo, kad tai laivas, mokslininkai spėlioja, gal koks moreninis priemolis, gal kokia akmenų struktūra, gal koks nors gamtos reiškinys. „Viskas yra tik spėlionės, visi kosmose. Kai kažkas nuners ten, tada ir pasakys, kas ten yra iš tikrųjų“, – sako Linas. Paklaustas, ar jų grupė nebandys nerti prie to objekto, atsakė, kad taip.
Kiekvieno pasirinkimas
Jokia paslaptis, kad visa ta nardymo įranga, ypač jeigu būna didelis gylis, brangiai kainuoja. Paklaustas, iš kur narai entuziastai gauna lėšų tokiems projektams, atsakė, kad jie visi yra dirbantys žmonės, o nardymas jiems yra hobis.
„Brangi mūsų įranga? Taip, bet slidės irgi brangios, į kosmosą skristi irgi brangu, bet mes esame kosminė valstybė. (2014 metų vasario 28-ąją Lietuva tapo kosmine valstybe. Savarankiškai skrieti orbita buvo paleisti du pirmieji lietuviški nanopalydovai – „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ – aut past.). Grubiai tariant, nori, sau namą stataisi arba pinigus išleidi visuomenei. Vieni nori daryti gerus darbus, kiti – ne. Tai – kiekvieno pasirinkimas“, – sako Linas.
Kiek naujame projekte dalyvaus narų, sunku pasakyti. Pasak L. Duoblio, dalyvauti gali jų daugybė – bet ar sugebės, čia jau kitas klausimas. Gylis bus jau ir geriems narams gana didelis, reikės daug ir technikos ir resursų.
Kreiseris „Friedrich Karl“, užplaukęs ant rusų minos, nuskendo 1914–1915 metais. Pasak Lino, jis yra beveik visiškai sveikas, guli ant dugno pasviręs. Tai vienas iš didžiausių laivų, kuris yra nuskendęs Lietuvos vandenyse. Ten gylis ir atstumas yra dideli, gana pavojinga nerti, nes susidaro daug sunkių sąlygų. Bet norima jį nufilmuoti, nufotografuoti, sukurti 3D atvaizdą.
Filmuoja ir fotografuoja kartu su narais neriantys profesionalūs vaizdo operatoriai ar fotografai, su atitinkama įranga. Tikrai taip nėra, kad kiekvienas naras gali tai daryti. Paprastai profesionalai noriai prisijungia prie narų grupių, rengiančių kokias nors ekspedicijas – arba tiesiog yra jų draugai. Pats Linas nefotografuoja.
Kodėl narus traukia Baltija
L. Duoblys sako, kad narams Baltijos jūroje yra reikalingas sausas kostiumas, kuris maunamas ant termodrabužių. Panėrus po vandeniu dugne visada būna penkiais laipsniais šalčiau, šaltėti pradeda nuo 15 metrų gylio.
Linas pasakojo, kad Baltijos jūra traukia narus, kurie yra apvažiavę daug pasaulio ir daug kur nardę.
„Čia jie pamato po vandeniu nepaliestą medį, nes nėra tų bakterijų, kurios jį graužia. Egipte mes matome vien tik metalą, apaugusį koralais, plaukiojančias žuvis. Šilta, gražu, matomumas geras. Todėl visi ten nardo. O Baltijos jūroje tamsu. Tau reikia prožektoriaus, sauso kostiumo – nes šalta. Todėl joje mažiau nardoma. Bet užtat joje galima pamatyti nuskendusius ir vėliau nepaliestus laivus. Todėl narus ir traukia tokios jūros kaip Baltija, Juodoji, Šiaurės. Tai jau tarsi aukštesnis nardymo laiptelis“, – pasakojo laivo NZ55 kapitonas.
Linas yra kilęs iš Palangos. Jo tėvai ten gyvena. „Visi, kas gyvena prie jūros, turi nardyti, o ne su slidėmis varinėti po kalnus. Jūra reikia džiaugtis, tai vienas iš geriausių dalykų, kuriuos turime čia, Lietuvoje“, – sako jis. Dabar L. Duoblys gali nerti gilyn iki 60 metrų. Norint nerti giliau, jam reikėtų lankyti kursus pas kitus instruktorius. Kad jis galėtų nerti be gylio apribojimų, jam, galima sakyti, liko dar dveji kursai.
Linas mokosi pas instruktorius užsienyje – nes Lietuvoje tokių instruktorių, kurie jam tiktų kaip mokytojai, nėra. Narams užsienyje sertifikatus išduoda kelios tarptautinės organizacijos. L. Duoblys gali būti instruktoriumi ir mokyti nardyti pradedančiuosius, galinčius nerti į iki 18 metrų gylį. Pirmiausia jie nardo baseine ir tik paskui atvirame vandenyje.
Būna, kad žmogus nori nardyti, bet negali to daryti dėl klaustrofobijos, vanduo yra uždara erdvė. Bet tokie atvejai labai reti. Būna, bijo didesnio gylio ir kitų priežasčių – tačiau instruktoriai sudėlioja visus taškus ant i.
