Tūkstančio metų senumo kalavijas, kuris, kaip manoma, yra senesnis už pačią Lenkiją, buvo rastas apneštas dumblu ir beveik idealios būklės Vysloje, šiaurės Lenkijoje esančiame Vloclaveko mieste, rašo žurnalas „Warsaw Point“.
Vietos valdžia dėl neįprasto radinio kreipėsi į Paminklų apsaugos vaivadijos biurą. Miesto Sporto ir poilsio centras apie radinį paskelbė „Facebook“ žinutėje.
Atlikus rentgeno nuotraukas paaiškėjo, kad ant kalavijo ašmenų yra užrašas „U[V]LFBERTH“, kurį galima perskaityti kaip „Ulfberht“ – ženklas, iki šiol žinomas ant 170 viduramžių kalavijų, daugiausia rastų Šiaurės Europoje, kas gali būti frankų asmenvardis, rašo „CBS News“.
Remdamiesi ginklo rankena, ekspertai jį priskyrė „S tipo“ kalavijui, kuriam būdinga tiesi metalinė skersinė apsauga, ties galu simetriškai išsiplečianti. Kalavijo rankenos viršuje yra trijų dalių antgalis (buoželė) – toks stilius leido tyrėjams datuoti kalaviją IX arba X a., t. y. maždaug tuo metu, kai susikūrė pirmosios Piastų dinastijos valstybė, žyminti pirmąją Lenkijos valstybingumo formą.
„Tai vienas garsiausių ir kartu geriausių – pagal geležtės kokybę – ankstyvųjų viduramžių kalavijų Europoje, – teigia kalavijo tyrime dalyvavęs Wda Kraštovaizdžio parko specialistas Mateuszas Sosnowskis – Tai būtų aštuntasis tokio tipo kalavijas, aptiktas dabartinėje Lenkijoje.“
Kai kuriems tyrėjams vis dar neaišku, kaip kalavijas čia apskritai pateko ir ar jis iš tiesų susijęs su vikingais.
M. Sosnowskis mano, kad dėl puikios Vloclaveko lokacijos prie upės tai galėjo būti „svarbus to meto laivybos kelias“, jungiantis miestą su tolimais maršrutais, besijungiančiais su Baltijos jūra ir Skandinavija. Be to, 2007 m. vykdydami greitkelio statybos projektą, darbininkai netoliese aptiko X-XI a. kapines, teigia specialistas.
„Tyrimų metu rasta daug skandinaviškos kilmės artefaktų, todėl galime daryti prielaidą, kad nekropolyje buvo palaidoti žmonės iš Skandinavijos, kurie galėjo tarnauti pirmiesiems Piastams, tuo metu kūrusiems savo valstybę šioje teritorijoje“, – aiškina M. Sosnowskis.
Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad kalavijas yra vikingų kilmės.
Lenkų archeologas Robertas Grochowskis Varšuvos leidiniui „Gazeta Wyborcza“ sakė, kad tokio tipo kalavijai dažnai vadinami „vikingų kalavijais“, nors buvo nukalti dabartinėje Prancūzijoje. Jis pridūrė, kad daugelis šių ginklų į Vidurio Europą pateko prekybos keliu.
„Nežinau, iš kur kilo mintis, kad kalavijas priklausė vikingams, – interviu laikraščiui sakė R. Grochowskis. – Be išsamių tyrimų [vadinti jį vikingų kalaviju] yra visiškai nepagrįsta. Sunku pasakyti ką nors daugiau nei tai, kad tai ankstyvųjų viduramžių kalavijas“.
Du „Ulfberht“ kalavijai yra rasti ir Lietuvoje (o dar vienas – ginčytinas). Vienas iš jų datuotas X amžiumi, kitų pagaminimo data nežinoma.
Parengta pagal „Live Science“.
