Laidoje IT ekspertas, aviacijos entuziastas Žilvinas Vaiciukevičius pasakojo, kada ir kaip buvo užfiksuoti GPS trikdžiai.
„Viena iš aviacijoje naudojamų technologijų vadinasi ADS-B ir jos visa esmė, kad skrendantis lėktuvas tiesiog radijo bangomis transliuoja visiems savo padėtį, greitį, tam tikrą telemetriją. Techniškai šita informacija yra labiau skirta oro navigacijos stebėjimui, bet kiekvienas mirtingasis tai gali stebėti.
Yra tokios duomenų bazės, į kurias žmonės prisijungia savo imtuvą, stebi jiems pasiekiamą dangų radijo bangomis ir tiesiog papildo informaciją pasaulinėje duomenų bazėje apie skraidančius lėktuvus.
Prieš kažkur mėnesį, galbūt pusantro, pastebėjau, kad žmonės stebisi, jog Baltijos regione lėktuvai dažnai pranešinėja apie tai, kad jų padėties nustatymo kokybė yra labai prastai“, – dėstė aviacijos entuziastas.
Anot Ž. Vaiciukevičiaus, tokių pranešimų pasitaiko visame pasaulyje, ir paprastai tai būna susiję su oro sąlygomis, tačiau įprastai tai nėra labai dažnas ir geografiškai pasikartojantis reiškinys – tačiau Baltijos regione tam tikromis valandomis apie 40 proc. skrydžių pranešdavo, kad jiems nepavyksta tiksliai nustatyti savo padėties, o tai – neįprasta.
„Yra keletas sukurta puslapių, kurie ima iš tų viešų duombazių informaciją apie skrydžius, apie visą telemetriją ir vizualizuoja, kur skrido lėktuvai ir kur pranešė, kad jų padėties nustatymas veikia sunkiai arba iš viso nevyksta. Žiūrint į tas duombazes ir tas vizualizacijas, panašu, kad nuo gruodžio pradžios ar vidurio, tam tikromis dienomis, tam tikromis valandomis atrodo lyg kažkas paspaudžia mygtuką ir visi tam tikroje geografinėje teritorijoje ima pranešinėti, kad jiems nesiseka efektyviai nustatyti padėties“, – teigė aviacijos entuziastas.
GPS trikdžių priežastys
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) Elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vyriausiasis patarėjas Ričardas Budavičius „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad trukdžius galima sukelti dviem būdais.
„Vienas būdas yra sutrikdyti palydovo signalą tuo pačiu dažniu kažką siunčiant. Toks būdas būtų nesunkiai matomas ir jo aptikimas būtų lengvesnis.
Kitas būdas yra klaidinimas (angl. spoofing), kai nieko ypatingo eteryje nematai. Tokios sistemos naudojamos dažniausiai norint suklaidinti tam tikrose zonose skraidančius objektus. Priemonės, kurios siekia suklaidinti skraidantį objektą – pavyzdžiui, nepilotuojamą orlaivį – siunčia klaidinantį signalą, kuris atrodo kaip visiškai normalus signalas, tačiau orlaivis šiuo atveju yra „numetamas“ į kitą vietą nei yra iš tikrųjų“, – aiškino R. Budavičius.
„Mano nuomone tai vienaip ar kitaip yra elektroninė karo priemonė – ar tai yra naudojama prieš karinę techniką, ar prieš civilinę“, – sakė Ž. Vaiciukevičius.
Aviacijos entuziastas pažymėjo, kad klaidinimo tikslas gali būti nuleisti priešiškos šalies dronus arba sumenkinti vakarietišką naudojamą technologiją. „Tokių pranešimų rusiškuose šaltiniuose jau yra“, – pridūrė jis.
Tačiau Ričardas Budavičius savo ruožtu nuramino, kad ADS-B sistema nėra naudojama kaip kritinė infrastruktūra, kuri galėtų būti atsakinga už skrydžių saugumą.
„Orlaiviai turi daug įvairiausių prietaisų, kurie veikė iki GPS atsiradimo ir veikia dabar kaip esminės sistemos, tai [klaidinimas] gali sukelti diskomfortą, tačiau ne paveikti skrydžių saugumą“, – aiškino jis.
Kaip Lrytas.lt jau rašė anksčiau, signalų analizė rodo, kad trukdžiai skrinda iš Kaliningrado srities, o pačios Rusijos ginkluotosios pajėgos yra skelbusios, kad vykdė „priešo navigacijos slopinimo“ pratybas.
