Bendrovės teigimu, kartu su išaugusia sparta, investicijos į optinio tinklo modernizaciją padidino duomenų transporto talpą, atsparumą bei energetinį efektyvumą, kurie būtini tolesnei 5G, daiktų interneto (IoT) ir kitų didelių greitaveikos išteklių reikalaujančių technologijų plėtrai.
„Pastaraisiais metais stebėdami beveik 50 proc., labiausiai dėl 5G populiarėjimo, tinkle išaugusį internetinių duomenų srautą, bei žaibišką tokių technologijų, kaip dirbtinis intelektas (DI) ir virtuali papildyta realybė (VR/AR), vystymąsi, nusprendėme nelaukti, kol tarpmiestinėse linijose susidarys „spūstys“ ir pirmieji Baltijos šalyse jų pralaidumą padidinome, pasitelkę pažangiausius sprendimus rinkoje. Tikime, kad tai ne tik suteiks geresnę paslaugų kokybę mūsų klientams, bet ir svariai prisidės prie tolesnio Lietuvos skaitmeninės ekonomikos augimo“, – teigia telekomunikacijų bendrovės tinklo vadovas Arūnas Strolia.
Pasak bendrovės atstovo, nesvarbu, ar žiūrime televiziją, ar išmaniajame telefone naršome per 5G ryšį, ar intensyviai dirbame kompiuteriu, naudojančiu fiksuotą internetą, visas mus pasiekiantis informacijos srautas viename ar kitame etape keliauja tomis pačiomis tarpmiestinėmis jungtimis. Jas galima palyginti su greitkeliais, į kuriuos iš mažesnių kelių suvažiuoja itin didelis transporto srautas ir kuriuose pasiekiamas didžiausias greitis.
„Vaizdžiai tariant, optinio stuburinio tinklo modernizacija šių „duomenų greitkelių“ eismo juostų skaičių padidino nuo vienos iki aštuonių. Tačiau tai nėra riba – naudodami tą pačią platformą ateityje tokių greitkelių tarp miestų galime pastatyti net keliasdešimt. Be didesnės perdavimo spartos ir talpos, tai leis persiųsti kur kas daugiau duomenų naudojant panašų energijos kiekį, greičiau atstatyti paslaugų teikimą po sutrikimų ir padidinti pačio tinklo atsparumą įvairiems gedimams ar atakoms“, – modernizacijos naudas vardina A. Strolia.
Nors techniškai DWDM atnaujinimo šiuo metu dar nereikėjo, tačiau bendrovė šį žingsnį žengė norėdama apsidrausti nuo galimo paslaugų kokybės suprastėjimo, didėjant abonentų duomenų suvartojimui, ir siekdama optimizuoti didėjančius optinio tinklo įrangos aptarnavimo išteklius. Jie ilgainiui būtų prisidėję prie paslaugų tarifų augimo.
Kiek vėliau šiais metais optinio tinklo modernizavimo darbai palies ir mažesnius Lietuvos miestus bei miestelius, kurių jungtyse suplanuota duomenų perdavimo spartą padidinti net iki 400 Gb/s vienam nešliui.
„Būdami vieni pasaulinių lyderių ne tik 5G, bet ir „duomenų transporto“ srityje, tapsime dar patrauklesne kryptimi užsienio investicijoms ir tarptautinėms įmonėms. Jos Lietuvoje turės pačias geriausias sąlygas kurti savo duomenų centrus, vystyti inovacijas ir kurti gerai apmokamas darbo vietas, taip prisidėdamos prie mūsų šalies klestėjimo ir vardo garsinimo“, – atnaujinimo potencialą atskleidžia įmonės tinklo vadovas.
