Todėl jau netrukus ES ribose baudžiamojon atsakomybėn patrauktus interneto vartotojus atskleisti turės būtent skaitmeninius duomenys kaupiančios telepaslaugų, el. parduotuvių, daiktų mainų ar kitos platformos.
„Valdžios institucijoms gauti prieigą prie e. įrodymų yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes jie dažnai saugomi kitoje šalyje. Internetinių paslaugų teikėjai saugo naudotojų duomenis serveriuose, kurie gali būti keliose šalyse, tiek ES, tiek už jos ribų. Dėl to teisminėms institucijoms daug sunkiau surinkti elektroninius įrodymus, nes jos turi įvykdyti ilgas ir sudėtingas procedūras, kad gautų prieigą prie jų. Dažnu atveju tyrimai dėl to ir tapdavo neveiksmingi, jų tyrimas lėtas“, – pranešime sakė „Ellex Valiunas“ asocijuotoji partnerė A. Kisieliauskaitė.
E. įrodymai – tai skaitmeniniai duomenys, kurie naudojami tiriant nusikalstamas veikas ir patraukiant už jas baudžiamojon atsakomybėn. Jie apima el. laiškus, tekstines žinutes arba pranešimų siuntimo programėlių turinį, audiovizualinį turinį, informaciją apie vartotojo interneto paskyrą ir kt. duomenis, kuriuos skaitmeninėje erdvėje palieka vartotojai. Tokie duomenys gali būti naudojami siekiant nustatyti asmens tapatybę arba gauti daugiau informacijos apie jo veiklą.
Reglamentu įtvirtinamas privalomas bendradarbiavimas tarp ES valstybių narių ir paslaugas teikiančių subjektų. Jais taps tokios su skaitmeniniais duomenimis dirbančios įmonės, pavyzdžiui, IP telefonijos, „online“ pokalbių ir e. pašto paslaugų teikėjai, kai kurios el. parduotuvės, hostingo paslaugų bendrovės, taip pat internetinių žaidimų ir internetinių lošimų platformos ir kt.
Šiuo metu jau kuriama speciali decentralizuota informacinių technologijų sistema duomenų (e. įrodymų) teikimui, kuria įsigaliojus reglamentui naudosis visos ES šalys narės, išskyrus Daniją. Prie jos įmonės turės prisijungti savo kaštais, o už informacijos neteikimą ar procedūrų nepaisymą grės didelės baudos (iki 2 proc. pasaulines apyvartos).
„Įmonėms, kurioms dėl naujojo reglamento atsiras ši pareiga, kils nemažai iššūkių. Visų pirma joms reikės paskirti atsakingus subjektus, kuriems turės būti siunčiami orderiai – tai reiškia, kad bus būtina numatyti įmonėje naujas vidines procedūras. Padaryti tai iš anksto bus būtina, mat įmonės tam tikrais atvejais prašomus e. įrodymus turės pateikti sureaguodamos į orderį per 10 dienų, o skubiais atvejais – per 8 valandas. Maža to, jos taip pat turės išmanyti reglamentą, kad prireikus žinotų galimybes atsisakyti teikti reikalaujamus įrodymus. Be kita ko, įmonės iki 2026-ųjų turės įsigilinti, kaip bendradarbiauti ir bendrauti su šiame tyrimo procese dalyvaujančiomis valstybinėmis institucijomis. Viena vertus, tai naujos pareigos ir išlaidos tam tikriems verslams, kita vertus – saugesnė visuomenė ir efektyvesnė teisingumo sistema“, – sakė A. Kisieliauskaitė.
Europos Sąjungos Tarybos duomenimis, šiuo metu 85 proc. nusikaltimų tyrimų yra susiję su skaitmeniniais duomenimis. Deja, tokius nusikaltimus nėra paprasta įrodyti. Tai dažnu atveju galima padaryti tik pasitelkus elektroninius įrodymus, kuriuos surinkti yra sudėtinga, ypač jei nusikaltimo schema peržengia vienos valstybės sienas.
