„Turi būti sisteminis požiūris. Neturėsime į tai sutelkto mokslo, nebus studijų, nebus kas dirba. (...) Pavyzdžiui, vokiečiai jau pradėjo samdyti milžinišką kiekį naujų profesorių. Ką mes darome? Nieko. Pas mus labai lėtas mąstymas. Nes mes galvojame, kad jeigu priimsime sprendimą, jis po nežinia kiek laiko bus įgyvendintas. Bet čia nėra to laiko. Mes jau vėluojame“, – Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės posėdžio metu teigė P. Pakutinskas.
„Mes mokysime apie dirbtinį intelektą. Bet to neužtenka, jis turi būti visiškai įtrauktas į sistemą“, – pabrėžė jis.
P. Pakutinskas taip pat atkreipė dėmesį į problemą, pastebėtą Europos Sąjungoje priimant DI aktą – šios technologijos tobulėja greičiau nei prie jų sugeba prisitaikyti teisė. Tad, jo manymu, šią technologiją liečiantys įstatymai turi būti paremti principais kurių tokia pažanga nepaveiktų.
„Yra problema, kad technologijos eina į priekį, o teisė bėga iš paskos. Nes jeigu paimtume laikotarpį, kur ES DI įstatymas buvo derinamas ir priimtas, per tą laiką atsirado „Chat GPT“, „Gemini“ ir kiti milžiniški produktai. Ir kaip dažnai būna, politikai pradėjo siūlyti, kad kažkas būtų papildomai ir retroaktyviai pridėta“, – aiškino jis.
„Jeigu mes susidėliojame principus, įstatymui nereikia bėgioti iš paskos“, – pabrėžė jis.
Tuo metu, užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Elijus Čivilis teigė, kad siekiant, jog DI darbo grupė efektyviai priimtų sprendimus, kurie neatsiliktų nuo technologijos pažangos, turi būti sukurtos kelios ties šiuo klausimu dirbančios grupės, kurios veiktų „skirtingais greičiais“.
„Vienos kurpės neužmausime ant visos Lietuvos arba tai labai ilgai užtruks. Dėl to, mano siūlymas yra turėti keletą greičių, kuriais dirbama komitetuose ar darbo grupėse ir labai pragmatiškai vykdyti projektinį valdymą“, – sakė E. Čvilis.
„Mano siūlymas – galėtume steigti savanorių „kuopas“. Viena iš jų nuolatos dirbtų ties naratyvu ir formuluojant populiariąją nuomonę. Kita darbo grupė telktųsi į etikos kodekso taikymus, dar kita grupė pragmatiškai vertintų reguliavimą, o paskutinė būtų orientuota į tai, kur reiktų proveržio siekti, pavyzdžiui nacionaliniame saugume“, – komentavo jis.
Seimo Ateities komiteto DI darbo grupės tikslas – sėkmingai planuoti ir kurti strateginius tikslus bei veiksmus, formuojančius Lietuvos DI transformacijos procesą, bei kviesti aktyviai prisidėti prie šio proceso visus suinteresuotus subjektus.
2023 m. gruodį Europos Parlamento ir ES valstybių narių derybininkai susitarė dėl DI akto, kuriuo nuspręsta šios technologijos naudojimui ES taikyti griežtesnės taisyklės.
Europos Komisija šį įstatymą pasiūlė dar 2021 m. balandžio mėnesį. Pagal jį DI sistemos turi būti suskirstytos į skirtingas rizikos grupes, remiantis kuriomis nustatomos paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigos. Pagal numatomus apribojimus, nors daugelis DI sistemų kelia minimalią riziką, šios programos vis tiek bus vertinamos.
Kuo didesnė galima taikomosios programos rizika, tuo aukštesni reikalavimai turėtų būti taikomi. Tikimasi, kad šios taisyklės bus kopijuojamos visame pasaulyje.