Apie „A-50“ sunaikinimą sausio 14 d. vakare iš pradžių rašė Ukrainos, o paskui Rusijos tinklaraštininkai, o ryte apie tai oficialiai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas. Tiesa, savo pranešime jis rašė, kad sunaikintas ir „Il-22M“ – nors vėliau internete pasirodė lėktuvo nuotrauka po nusileidimo Anapos oro uoste.
Tai, kad „Il-22M“ įgula sugebėjo jį nutupdyti nepaisant didelių pažeidimų, patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Taigi informacija apie „A-50“ sunaikinimą gauta iš oficialių Ukrainos šaltinių ir neoficialiai – iš Rusijos komentatorių, kurių dalis yra susijusi su karine aviacija.
Rusijos gynybos ministerija toli gražu ne visada pripažįsta nuostolius – o jei ir pripažįsta, tai po kurio laiko. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad netrukus internete pasirodė antrojo lėktuvo nuotrauka, galima daryti prielaidą, kad jei kas nors turėtų įrodymų, jog „A-50“ nusileido, apie tai jau būtų žinoma.
Kas šovė?
Deja, tai tiksliai nežinoma. Pagal vieną iš Rusijos socialiniuose tinkluose platinamų versijų, į „Il-22M“ galėjo pataikyti Kerčės tiltą saugančios Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Tuo tarpu Valerijus Zalužnas, o taip pat oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „Telegram“ kanalas tai vadina „specialia operacija Azovo regione“. Jei tai iš tiesų tiesa ir abu ukrainiečių lėktuvai buvo numušti – vis dar nežinoma, kaip tai buvo padaryta.
Sprendžiant iš Jurijaus Ignato žodžių, pagrindinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys buvo „A-50“, o „Il-22M „pateko į gniužulą“. Galbūt tai paaiškina, kodėl jis nebuvo numuštas, rašo BBC.
V. Zalužnas paskelbė animuotą žemėlapį su lėktuvų trajektorijomis vietovėje. Pagal jį lėktuvai patruliavo šiaurės vakarinėje jūros dalyje netoli Primorsko. Pasak portalo „Суспiльне“, „Il-22M“ buvo Strelkovojės rajone Chersono srityje, o „A-50“ – Kirillovkos rajone Zaporožėje. Abi vietovės yra maždaug už 130–140 km nuo Kerčės tilto – ir maždaug už 160 km nuo fronto linijos.
Rusijos tolimojo nuotolio zenitiniai raketiniai ginklai, tokie kaip „S-400“, galėjo pataikyti į taikinį tokiu atstumu nuo tilto, tačiau sunku daryti prielaidą, kad operatoriai supainiojo „Il-22M“ – ir ypač „A-50“ – su Ukrainos orlaiviais.
Tuo atveju, jei tai iš tiesų buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija, vis dar nežinoma, kokiomis priemonėmis buvo pataikyta į lėktuvus.
Kaip jie buvo numušti?
Iš karto po to, kai internete pasirodė informacija apie šį atvejį, pagrindinė versija, kurią pradėjo aptarinėti Ukrainos komentatoriai, buvo žemė-oras raketų sistema „Patriot“.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš viso turi tris „Patriot“ baterijas. Tačiau kaip manyta iki šiol, Ukraina šiuos kompleksus naudojo su „PAC-3“ šeimos raketomis – nes jos geriau susidoroja su balistinėmis raketomis, įskaitant „Kinžal“.
Tačiau šios raketos veikimo nuotolis yra tik 40 kilometrų, o aukštis – 20. „PAC-2“ yra ilgesnio nuotolio raketa, kuri gali perimti oro taikinius iki 25 kilometrų aukštyje ir iki 160 kilometrų atstumu.
Kitos užsienio ar sovietų gamybos antžeminės sistemos nebūtų galėjusios pasiekti lėktuvo tokiu atstumu – jų veikimo nuotolis yra mažesnis nei atstumas iki fronto linijos. Tuo tarpu „Patriot“ su „PAC-2“ raketa toks nuotolis yra beveik riba. Todėl bet kuriuo atveju raketinę sistemą tektų dislokuoti netoli fronto linijos, keliant pavojų brangiam kompleksui.
Tiesa, Ukraina vis dar turi senas sovietines raketines sistemas „S-200“, kurios buvo išvestos iš tarnybos daugiau nei prieš 10 metų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos jas pritaikė šaudyti į antžeminius taikinius.
Jei ukrainiečiams būtų pavykę atkurti tokių raketų kovinį pajėgumą smūgiams į oro taikinius, jų veikimo nuotolis – iki 600 kilometrų – būtų leidę smogti lėktuvams virš Azovo jūros, iš gilumos. O „A-50“ nėra labai sudėtingas taikinys net ir tokioms pasenusioms raketoms – nes jis yra gana didelis ir nelabai manevringas.
Kita versija, kurią išsakė kai kurie komentatoriai, yra ta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galėjo naudoti naikintuvus su tolimojo nuotolio oro raketomis. Tačiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi tokių raketų naikintuvams „MiG-29“ ir „Su-27“ – o Ukraina dar negavo amerikietiškų „F-16“.
Be to, nuslėpti naikintuvų skrydžius nuo paties „A-50“ būtų beveik neįmanoma, o „F-16“ „parašas“ rusams turėtų būti gerai žinomas – šie lėktuvai net skrido į Rusijos aviacijos parodą Žukovske. Todėl tuo atveju, jei ukrainiečiai nuspręstų slapta panaudoti tokius naikintuvus, po smūgio apie tai greičiausiai praneštų jie patys arba rusai.
Rusijos „Telegram“ kanalai paskelbė lėktuvo „Il-22M“ nuotrauką po nusileidimo, kurioje matyti, kad uodegos dalyje yra daug gana didelių skylių. Jos labiau primena didelės antžeminės priešlėktuvinės raketos smogiamųjų elementų padarytus pažeidimus. Iš lėktuvo paleista raketa tikriausiai nebūtų galėjusi padaryti tokios žalos.
Taktika
Kokią taktiką Ukrainos ginkluotosios pajėgos taikė perimdama rusų orlaivį, nežinoma – tačiau yra žinoma keletas aplinkybių, kurios galėjo prisidėti prie sėkmės.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojasi informacija, gaunama iš NATO žvalgybinių lėktuvų, kurie stebi oro erdvės veiklą Kryme ir pietų Rusijoje. Nesunku atsekti, kada ore pasirodo tokie orlaiviai kaip „A-50“ ar „Il-22“. Pirma, tai labai dideli orlaiviai, kurie aiškiai matomi radarų ekranuose. Antra, „A-50“ naudoja radarą (radiotechninis kompleksas „Šmel“) – apvalią „lėkštę“ virš fiuzeliažo. Šis radaras yra radijo signalo šaltinis ir yra aiškiai matomas dideliu atstumu.
Tokie orlaiviai paprastai neskraido arti fronto linijos būtent todėl, kad jie yra labai svarbus priešo taikinys. Tačiau „A-50“ ir „Il-22M“ naudojimas tikriausiai buvo gana šabloniškas. Tai reiškia, kad jie galėjo skristi tuo pačiu maršrutu, patruliuoti tose pačiose vietovėse.
Neatmetama galimybė, kad šiuos skrydžius jie atliko dėl tam tikrų įvykių – pavyzdžiui, Ukrainos apšaudymo sparnuotosiomis raketomis ir bepiločiais metu. Esant tokiai situacijai, jie galėjo stebėti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos veiklą. Toks veiksmų modelis galėjo leisti priešui rengti oro pasalą – tam tikroje vietoje dislokuoti raketines sistemas arba pasiųsti naikintuvus.
Kiek svarbus yra „A-50“?
„Il-22M“ patirta žala vargu ar artimiausiu metu leis šiam orlaiviui grįžti į tarnybą, o galbūt jis apskritai bus nurašytas. „A-50“ likimas lieka nežinomas – tačiau jis taip pat tikriausiai yra prarastas, greičiausiai numuštas. Priešingu atveju jo nuotraukos taip pat būtų pasirodžiusios Rusijos socialiniuose tinkluose.
Tai labai didelė netektis Rusijos karinėms oro pajėgoms – nes Rusija neturi daug tokių orlaivių. Be to, ne visi „A-50“ turi kovinę vertę – o tik tie, kurie buvo modernizuoti iki „A-50U“ lygio. Baziniai „A-50“ greičiausiai nėra naudojami kovinėse operacijose.
Manoma, kad Rusija turi mažiau nei dešimt skraidymui tinkančios būklės „A-50U“ – nors tikslūs duomenys viešai neskelbiami. Remiantis žinynu „Military Balance 2022“, prieš karo pradžią Rusija turėjo tris „A-50“ ir šešis „A-50U“.
Tuo pat metu skraidantys radarai gali stebėti veiklą ore ir ant žemės – nes kitaip nei antžeminiai lokatoriai, iš aukštai jie mato daug daugiau. Be to, šiuolaikiniai radarai geba gerai atskirti taikinius ant žemės, atskirti juos nuo trukdžių – būtent šia savybe pasižymi kompleksas „Šmel“. Todėl tokie radarai leidžia Rusijos vadovybei ištirti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos objektų – radarų, paleidimo įrenginių – išsidėstymą ir schemą. Jie taip pat leidžia sekti Ukrainos aviacijos skrydžius – jei virš Azovo jūros ore yra „A-50“, ukrainiečių lėktuvams „Su-24“ su raketomis „Storm Shadow“ pakilti yra daug sunkiau, o gal net neįmanoma.
„A-50“ taip pat dalyvauja oro mūšio valdyme – faktiškai atlikdamas vadavietės funkcijas, jis koordinuoja kovinių lėktuvų ir sraigtasparnių darbą. Toks vadavietės orlaivis oro operacijų valdymo centrui realiuoju laiku pateikia tikslų oro erdvės vaizdą, be kurio labai sunku valdyti mūšį.
2022 m. lapkritį Rusijos karo ekspertas Ilja Kramnikas savo „Telegram“ kanale rašė, kad, jo skaičiavimais, Rusijos karinėms oro pajėgoms reikia apie dvidešimties „A-50U“, kad Rusijos Federacijos oro ir kosmoso pajėgos gautų visavertį orlaivių radijo aptikimo ir orientavimo sistemų palaikymą. Tai yra maždaug tris kartus daugiau nei dabar – iki sausio 14 d. Rusija turėjo šešis tokius orlaivius.
Karo metu vienas „A-50“ buvo smarkiai apgadintas įvykdant sabotažo operaciją – nutiko vasario 26 d. kariniame aerodrome Mačiuliškėse, Baltarusijoje. Lėktuvas buvo išsiųstas į Rusiją remontuoti. Apie jo būklę nieko nežinoma, taip pat neaiškus žalos mastas.
Ką veikė „IL-22“?
„Il-22M“ vaidmuo tokioje situacijoje nėra visiškai aiškus. Jis galėjo būti valdymo centras, iš kurio Rusijos Federacijos oro ir kosmoso pajėgų pareigūnai kontroliavo karinės aviacijos operacijas. Tačiau jis taip pat galėjo veikti kaip retransliatorius, perduodantis signalą į antžeminį štabą – šie orlaiviai taip pat naudojami kaip retransliatoriai.
Remiantis „Military Balance 2022“ duomenimis, karo Ukrainoje pradžioje Rusija turėjo 12 orlaivių „Il-22M“ ir 10 orlaivių „Il-22“ (senesnės modifikacijos). Vienas iš jų buvo numuštas 2023 m. birželį per „Wagner“ maištą. Dar vienas orlaivis buvo apgadintas Ukrainos raketinės sistemos, per karo veiksmus: Rusijos laikraštis „Moskovskij komsomolec“ 2022 m. spalį rašė, kad „Il-22“ buvo apšaudytas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ir apgadintas, tačiau sugebėjo grįžti į bazę. Apie tolesnį jo likimą nieko nežinoma.
2018 m. Sirijos priešlėktuvinė gynyba per klaidą numušė Rusijos žvalgybinį lėktuvą „Il-20“, kurio pagrindas taip pat yra „Il-18“.
Parengta pagal BBC.
