Abu žmonės, kurių amžių ir giminystės ryšius tyrėjai vis dar aiškinasi, buvo palaidoti gulomis ant šonų, o jaunesniojo vaiko skeletas buvo priglaustas prie vyresniosios mergaitės nugaros. Du nedideli auksiniai pakabukai su granato brangakmeniais ir subtilus sidabrinis pakabukas su gintariniu apsodu buvo išsibarstę aplink paauglės galvą ir krūtinės kaulus. Kape taip pat buvo du maži mėlyni stiklo karoliukai ir žiedo formos segė.
„Nors Linkolnšyre žinoma daug anglosaksų kapinynų, dauguma jų buvo iškasinėti prieš kelis dešimtmečius, kai daugiausia dėmesio buvo skiriama įkapėms, o ne juose palaidotiems žmonėms“, – teigia kapinyną kasinėjančios organizacijos „Wessex Archaeology“ vyriausioji osteoarcheologė Jacqueline McKinley. Osteoarcheologija – tai mokslas, tiriantis archeologinėse radimvietėse rastus žmonių skeletus.
Naujai atkastose kapinėse archeologai aptiko daugiau kaip 20 žmonių palaikų, tarp jų – paauglės ir vaiko. Šiuose palaidojimuose rasta įvairių įkapių iš VI ir VII mūsų eros amžių, todėl archeologai kapinyną galėjo datuoti anglosaksų laikotarpiu (410–1066 m.).
Maždaug 650 metų trukęs anglosaksų laikotarpis prasidėjo, kai iš Britanijos pasitraukė romėnų legionai ir civilinė valdžia, atvėrę vartus piktų iš Škotijos, škotų iš Airijos (iki 1400 m. žodis „škotas“ reiškė žmogų iš Airijos) ir anglosaksų iš šiaurės Vokietijos bei Skandinavijos žygiams. Iki 500 m. germanų migrantai apsigyveno didžiojoje Britanijos dalyje, teigia Anglijos istorines vietas prižiūrinti labdaros organizacija „English Heritage“. Anglosaksų laikotarpis baigėsi 1066 m. Hastingso mūšiu, po kurio Normandijos kunigaikštis Vilhelmas nugalėjęs karalių Haroldą II užėmė Anglijos sostą.
Archeologai kapinėse rado 250 anglosaksų artefaktų, įskaitant peilius, papuošalus ir keraminius indus. Šios įkapės ir su jomis palaidoti žmonės atsidūrė bronzos amžiui (2300–800 m. pr. m. e.) priskiriame žiediniame griovyje – o tai rodo, kad kapinės atsirado gerokai anksčiau nei anglosaksų laikais.
Šiuo metu atliekami tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar paauglė ir vaikas buvo susiję – ir atskleisti ekonominius, kultūrinius ir socialinius veiksnius, turėjusius įtakos kapinėse palaidotai bendruomenei.
„Džiugu, kad čia galime taikyti įvairius mokslo pasiekimus, įskaitant izotopinę ir DNR analizę“, – sakė McKinley. Izotopai – tai skirtingos cheminių elementų versijos, kurios patenka į žmogaus audinius ir palieka įrodymų apie asmens praeities geografinius judėjimus ir bendrą sveikatos būklę. „Tai leis mums daug geriau suprasti gyventojus, pradedant jų judėjimu, baigiant genetine kilme ir net mityba“, – sakė McKinley.
Ekspertai taip pat ieško užuominų apie šią anglosaksų bendruomenę kapinių išplanavime, rašo „Live Science“.
