Hakeriai atskleidė, kas Rusijai tiekia dalis karinės technikos gamybai

2024 m. sausio 15 d. 14:53
Lrytas.lt
2023 m. lapkritį Ukrainos „Kibernetinio pasipriešinimo“ grupuotė tarptautinės žvalgybos bendruomenei „InformNapalm“ analizei nutekino sankcionuotos Rusijos bendrovės „Specialusis technologinis centras“ (STC) vidaus dokumentus.
Daugiau nuotraukų (5)
Dokumentai patvirtina STC priklausomybę nuo importo iš Europos, Amerikos ir Azijos bendrovių, atskleidžia sudėtingą tinklą, padedantį gaminti Rusijos karinę įrangą, įskaitant gerai žinomas bepiločius „Orlan-10“.
Sankt Peterburge įsikūrusi STC atlieka lemiamą vaidmenį remiant Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą. JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Šveicarijos, Japonijos, ES šalių, Japonijos ir Ukrainos įvestos sankcijos pabrėžia organizacijos dalyvavimą tarptautinei teisei prieštaraujančioje veikloje.
Pažymėtina, kad nuo 2022 m. rugsėjo prie STC personalo prisijungė ir subkonsultantas Sergejus Morgačiovas – karinis Rusijos hakeris, kurio, kaip atskleidė „CyberResistance“ tyrimas, FTB ieškojo dėl kišimosi į JAV rinkimus.
Platus STC veiklos spektras apima telekomunikacijų įrangos ir visų pirma specializuotų karinių technologijų gamybą. Įsilaužėlių gautose palydovinėse nuotraukose ir dokumentuose atskleidžiama Rusijos elektroninės kovos komplekso „RB-341V Lejer-3“ gamyba.
Nepaisant sankcijų, STC tęsia gamybą ir didina apimtis pasitelkdama tarpininkaujančias įmones. Atskleista tiekimo grandinė atitinka Rusijos „lygiagretaus importo“ tradiciją, kai sankcijos apeinamos taikant paprastą, bet patikimą procesą, kuriame dalyvauja užsienio gamintojai, platintojai, tarpiniai subjektai ir Rusijos gynybos įmonės.
„Orlan-10“ propelerį ir variklį gamina Kinijos bendrovė „T-Motor“. Skrydžio valdiklį ir GPS modulį gamina Kinijos bendrovė „Radiolink Electronic Limited“. Nešiojamieji kompiuteriai – „Lenovo“, fotoaparatas – „Sony“. Komponentai ir atsarginės dalys lengvai patenka į Rusiją. Žinoma, Rusija stengiasi pirkti daugiau kiniškų produktų – tai kelia mažiau problemų, ypač kai Kinija įvairiais būdais subtiliai padeda Rusijai. Tačiau iš gautų STC užsakymų dokumentų aiškiai matyti, kad į Rusiją importuojami prietaisai, dalys ir įranga iš JAV, Vokietijos, Ispanijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Šveicarijos ir t. t.
Išanalizavus STC dokumentus, buvo atsekti Rusijos privatūs juridiniai asmenys, kurie 2022–2023 m. nuolat importavo įvairią įrangą, o STC buvo galutinis gavėjas. Tarp daugybės šiame tinkle dalyvaujančių subjektų buvo nustatytos tokios bendrovės kaip „Radiolain“, „Protech“ ir „PT Electronics“.
Nutekinti dokumentai apima komercinius pasiūlymus, sutartis, papildomus susitarimus, sąskaitas faktūras ir siuntimo dokumentus, patvirtinančius įrangos tiekimą STC. Sandoriai vykdomi JAV doleriais, eurais ir kartais Kinijos juaniais.
Pavyzdžiui, dokumentuose atskleidžiami 2023 m. kovo mėn. komerciniai pasiūlymai iš „PT Electronics“, tiekiančios įrangą iš Vokietijos bendrovės „Rohde & Schwarz GmbH“, kuri specializuojasi radijo elektronikos srityje. Ši įranga, labai svarbi kompleksui „Lejer-3“ surinkti, rodo, kad Rusija nuolat perka svarbiausius komponentus.
Dokumentuose taip pat pabrėžiama, kad Rusija domisi Kinijoje gaminamais komponentais – ypač kompanijos „Gpixel“ jutikliais „Kmon“. Kinijos bendrovė „Gpixel“, žinoma dėl savo „Gmax“ jutiklių šeimos, vaidina svarbų vaidmenį oro žvalgybos pajėgumų srityje – kaip matyti iš „Gpixel“ ir STC atstovų susirašinėjimo.
Nuo 2022 m. vasario, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, „Radiolain“ ir kita STC partnerė „Protech LLC“ aktyviai dalyvavo daugybėje muitinio įforminimo operacijų, kurių bendras skaičius viršijo 140. Šios operacijos apima prekių iš įvairių tarptautinių šaltinių įforminimą – o tai iliustruoja sudėtingą importo veiklos, kurią vykdo su Specialiuoju technologijų centru (STC) susiję subjektai, tinklą, rašo „Defence Blog“.
Siekdami suteikti įžvalgų apie užsienio komponentų įsigijimo mastą, centro analitikai sudarė sutrumpintą ir atrankinę lentelę, kurioje pateikiama išsami informacija apie įsigytą įrangą, jos kilmės šalį, numatomą prekių paskirtį ir importuotoją, atsakingą už jų įvežimą į Rusiją. Ši lentelė, nors ir informatyvi, yra tik ledkalnio viršūnė. Papildomais įsilaužėlių gautais duomenimis buvo pasidalinta su atitinkamomis institucijomis, organizacijomis ir žvalgybos agentūromis. Tikslas – sustiprinti sankcijas, didinti spaudimą agresoriui.
Atskleistuose dokumentuose neabejotinai pavaizduotas sąmoningas ir aplinkinis kelias, kuriuo Vakarų komponentai pasiekia Rusiją. Nepaisant su šiuo netiesioginiu keliu susijusių sunkumų ir didesnių išlaidų, šie komponentai neišvengiamai prisideda prie ginkluotės gamybos.
Kibernetinio pasipriešinimo organizacijos gauti išsamūs duomenys atskleidžia ne tik slaptas tiekimo grandines, kuriomis palaikomas Rusijos karinės pramonės kompleksas, bet ir nušviečia nuolatines pastangas plėsti ir stiprinti Rusijos karinius pajėgumus pasitelkiant tarptautinę partnerystę, rašo „Defence Blog“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.