Būdamas generolas, Cezaris pergalingai vadovavo galų karuose (58–50 m. pr. m. e.). Tačiau nenorėdamas atsisakyti naujai įgytos valdžios, 49 m. pr. m. e. sausio 10 d. jis peržengė Rubikono upę, todėl jo pagrindinis politinis varžovas Pompėjus Didysis paskelbė, kad Cezario veiksmai prilygsta pilietiniam karui.
Cezario pilietinis karas (49–45 m. pr. m. e.) apėmė visą Europą, įskaitant Italiją, Graikiją, Egiptą, Afriką, Ispaniją ir Balkanų pusiasalį. Paskutinis mūšis 45 m. pr. m. e. kovo 17 d. žinomas kaip Mundos mūšis, kuris greičiausiai vyko Andalūzijoje, pietų Ispanijoje. Žuvo dešimtys tūkstančių Pompėjaus karių – o Cezaris pergalingai grįžo į Romą.
Dabar, atlikus unikalios švino kulkos analizę, atskleidžiamos detalės apie mūšius Ispanijoje. Pavyzdžiui, ant kulkos esantis užrašas nurodo į senovinį miestą, niekada neminėtą istoriniuose Cezario pilietinio karo dokumentuose, teigiama 2023 m. birželį žurnale „Zephyrus“ paskelbtame tyrime.
Specialistai artefaktą vadina „glans inscripta“ – „užrašyta kulka“. 4,5 x 2 cm dydžio ir 71 g svorio kulka buvo pagaminta naudojant formą, į kurią buvo supiltas išlydytas švinas. Abiejose formos pusėse buvo išgraviruotos raidės, todėl kulka turi iškilius užrašus „IPSCA“ vienoje pusėje ir „CAES“ kitoje. Dalis kulkos deformuota – greičiausiai dėl smūgio į kietą daiktą.
„IPSCA“ beveik neabejotinai reiškia antikinį miestą, dalyvavusį Cezario ir Pompėjaus pilietiniame kare, sako mokslininkai, tačiau nė viename iš ankstyvųjų rašytinių šaltinių apie Ispanijos mūšius Ipska neminima. Atsižvelgiant į tai, kad kulka rasta netoli Montillos miesto – tikėtinos Mundos vietos romėnų laikais – Ipska greičiausiai dalyvavo paskutiniuose lemiamuose Cezario pilietinio karo mūšiuose.
„I a. pr. m. e. buvo pagaminta daug kulkų su užrašais, nes tai buvo labai naudingos priemonės trumpiems, labai konkretiems pranešimams talpinti“, – sako pagrindinis tyrimo autorius ir Madrido autonominio universiteto archeologijos docentas Javieras Moralejo Ordaxas. Pasak jo, ant šios konkrečios kulkos esanti žinutė greičiausiai buvo skirta politinei propagandai ir padrąsinimui paties Cezario kariams, t. y. kad Ipska palaiko Cezarį, o ne Pompėjų.
Ispanijoje rastos tik kelios kulkos su Cezario vardu. Ant šios kulkos iš Jaeno provincijos taip pat yra dvigubas užrašas. Jame parašyta „CAE / ACIPE“ – lotyniška įžeidimo Cezariui santrumpa – greičiausiai tai Pompėjaus karių žinutė priešui.
Tyrime nedalyvavęs Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje romėnų istorikas Robertas Morsteinas-Marxas teigia, kad šis atradimas jam atrodo įdomus, nes, jei autoriai teisūs dėl Cezario santrumpos, „tai pirmas jos pasirodymas ant kulkos, kurią naudojo jo kariuomenės raiteliai“. Pasak jo, Ipskos gyventojai „viešai deklaravo savo ištikimybę Cezariui tiems, kurie kitoje pusėje pasirinko kovoti už Pompėjaus sūnus“.
Ši mažytė kulka istorikams suteikia svarbios naujos informacijos, sako J. M. Ordaxas – nes „dauguma vietinių miestų buvo ištikimi Pompėjui ir jo sūnums“. Kita vertus, Ipska, atrodo, buvo Cezario sąjungininkais ir „tikriausiai gamino šaudmenis Cezario kariuomenei ir galbūt aprūpino jo kariuomenę [svaidyklių šaudmenimis]“, – sakė jis.
Galiausiai Ipskos miestas galėjo padėti Cezariui pasiekti lemiamą pergalę Ispanijoje ir taip išjudinti įvykių grandinę nuo istorinio karvedžio paskyrimo diktatoriumi iki Romos Respublikos žlugimo ir galiausiai Romos imperijos iškilimo, rašo „Live Science“.
