Daugiau 1,3 m ilgio kalavijas, atrodo, buvo inkrustuotas kitu metalu, iš kurio buvo suformuoti maži krikščioniški kryželiai, pasakoja Hallando kultūros aplinkos, vietos valdžios agentūros archeologas bei kasinėjimų vadovas Johanas Klange.
Įspūdingo ūgio buvo ir kape gulintis žmogus. J. Klange sako, kad jis buvo maždaug 1,9 m ūgio – įspūdingo ūgio XVI a. pabaigai, kai vidutinis vyrų ūgis Švedijoje, pasak ekspertų, buvo apie 1,65 m.
Archeologai kapą rado kasinėdami „Mažąją aikštę“ (švediškai „Lilla Torg“) Halmstado miesto centre, vakarinėje Švedijos pakrantėje netoli Danijos. Aukštojo vyro kapas buvo svarbiausias kapas, rastas kasinėjant pranciškonų vienuolyną, kuris šioje vietoje veikė nuo 1494 m. iki 1531 m., kai per protestantiškąją reformaciją buvo sunaikintas.
Kartu su vyru palaidotas kalavijas buvo vienintelė įkapė, rasta 49 kapuose šioje vietovėje – ir gali reikšti, kad vyras priklausė aukštuomenei. Archeologai mano, kad vyras galėjo būti turtingas Kalmaro unijos, pagal kurią maždaug 1397–1523 m. Švediją, Daniją ir Norvegiją valdė vienas karalius, rėmėjas.
„Keliame hipotezę, kad jis priklausė Kalmaro unijos aukštuomenei ir galėjo turėti turto tiek Švedijoje, tiek Danijoje, – pasakoja archeologas. – Šie žmonės tapo labai, labai įtakingi.“
Katalikiškas palaidojimas
Kapas buvo rastas gruodžio viduryje atliekant kasinėjimus vietoje, kuri buvo aptikta XX a. trečiajame dešimtmetyje atliekant kelio darbus, teigia J. Klange. Vienuolynas atstovavo Romos katalikų bažnyčią ir buvo sunaikintas per Švedijos reformaciją, trukusią maždaug nuo 1527 iki 1593 m.
Kapas rastas vienuolyno bažnyčios ribose, todėl tikėtina, kad vyras ir dar du netoliese palaidoti žmonės – vyras ir moteris – buvo tame regione gyvenusios kilmingos šeimos nariai, teigia mokslininkas. Pasak jo, dabar bus tiriama, ar šie trys žmonės buvo susiję – įskaitant kapuose esančių kaulų DNR analizę.
Taip pat bus tiriamas ir kalavijas, sako J. Klange. Panašu, kad tai vėlyvųjų viduramžių Europos stiliaus kalavijas, žinomas kaip „ilgasis kalavijas“ arba „pusantros rankos kalavijas“, kuriuo buvo galima naudotis viena arba dviem rankomis.
Nors kalavijas buvo pagamintas iš geležies, kuri yra jautri rūdims, ginklas yra gerai išsilaikęs. Tačiau geležtė netoli rankenos lūžusi – greičiausiai dėl XX a. trečiajame dešimtmetyje vykdytų kelio tiesimo darbų, spėja archeologas.
Kalmaro sąjunga
J. Klange teigia, kad atliekant tolesnius tyrimus bus aiškinamasi, ar šis vyras buvo kilmingas Kalmaro unijos, kuri iš dalies buvo bandymas pasipriešinti Šiaurės Vokietijos miestų ir pirklių Hanzos lygos, tuo metu dominavusios prekyboje Baltijos ir Šiaurės jūrose, įtakai, narys.
Kasinėjimuose nedalyvavęs Švedijos Lundo universiteto istorikas Haraldas Gustafssonas nurodė, kad Kalmaro unija buvo to paties monarcho „asmeninė sąjunga“, kurioje visos trys karalystės išlaikė savo įstatymus ir institucijas.
Tačiau Kalmaro unijoje kilo grupuočių kova, kurios kulminacija tapo 1520 m. Stokholmo kraujo praliejimas, kai karalius Kristianas II nužudė beveik 100 savo priešų.
„Po šito Švedijoje liko labai mažai simpatijų unijai“, – sakė Gustafssonas.
Parengta pagal „Live Science“.
