Taip pat, anot jo, vykdant apklausą išsiaiškinta, kad apie trečdalis lošiančiųjų naudojasi kitomis atsiskaitymo priemonėmis, nei Lietuvoje veikiančių bankų sąskaitos, pagal ką spėjama, kad iki pusės jų gali lošia nelegaliai.
„Pateikus sąrašą žinomiausių interneto lošimų svetainių, tarp kurių buvo ir legalių, ir ne, žaidėjų klausta – kurias jie dažniausiai renkasi. Įvertinus atsakymus išsiaiškinta, kad apie 25 proc. žaidėjų renkasi Lietuvoje neregistruotas svetaines“, – antradienį vykusios konferencijos metu teigė I. Zokas.
„Negaliu sakyti, kad tiesioginiai pervedimai iš kreditinės, debetinės kortelės, naudojimasis „Pay Pal“ ar elektroninėmis piniginėmis savaime yra nelegalu, bet dažniausiai tokiais būdais atsiskaitoma nelegaliose svetainėse, ypač jei kalbama apie kriptovaliutas. Taigi galime sakyti, kad daugiau nei pusė iš likusių 35 proc. [kurie už žaidimus atsiskaito ne per Lietuvoje veikiančius bankus] savo pinigus perveda Lietuvoje neregistruotoms lošimo svetainėms“, – sakė jis.
Jis pabrėžia, kad dalis spėjimų, paremtų tiek atsiskaitymo priemonėmis ir prisijungimo būdais yra pagrįsti prielaidomos, o ne žinomais duomenimis. Visgi, jo manymu, nemažiau nei 25 proc. rinkos yra šešėlyje.
Tuo metu, anot Atsakingo lošimų verslo asociacijos (ALVA) vadovo Sauliaus Petravičiaus, dėl nelegalių lošimų smarkiai nukenčia valstybė ir ekonomika – nelegalios rinkos nominalioji išraiška 2023 m. siekė daugiau kaip 50 mln. eurų. Taip pat, pasak jo, jeigu nebus imtasi griežtesnių šešėlio užkardymo priemonių, tiek šešėlio mastai, tiek jo sukuriama žala augs.
„Valstybė, pagal dabartinę teisinę aplinką, negauna mokesčių nuo šios rinkos dalies. Apie 10 mln. eurų nuo šios sumos nesurenkama azartinių lošimų mokesčio pavidalu. (...) Tai visumoje, šiandien pagal 2023 m. duomenis, tiesioginė žala, per nesurinktus mokesčius, per šešėlinių nuotolinių lošimų rinką viršija 20 mln. eurų. Kitąmet, atsižvelgiant į šio sektoriaus dinamiką, ir jei nieko nebus imamasi, ši suma jau pasieks 25 mln. eurų“, – tikino S. Petravičius.
Nelegalios lošimo rinkos dalyviai nėra tinkamai baudžiami
Pasak S. Petravičiaus, tokią situaciją Lietuvoje nulemia neefektyvios šešėlinės lošimų rinkos užkardymo priemonės, tad nelegalia veikla užsiimantys veikėjai nebijo būti nubausti. Jis tikina, kad siekdamos sustabdyti nelegalų lošimą institucijos nėra išnaudojusios visų teisinių galimybių.
„Šiai dienai mes matome, kiek nelegalios veiklos buvo aptikta, bet nėra atlikta jokių ikiteisminių tyrimų ir organizatoriai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tai vadinasi, kad teisiniai instrumentai ne visi yra išnaudojami arba teisėsauga neturi visų svertų. Tokiu atveju manome, kad šie svertai turi būti suteikti“, – aiškino S. Petravičius.
Jis paminėjo, kad ALVA pritartų Seime pradėtoms svarstyti Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma už neteisėtai organizuojamus azartinius lošimus ir raginimą lošti skirti ne tik baudas, bet ir laisvės atėmimą iki 4 metų. Visgi, anot jo, reikalingi technologiniai sprendimai ir švietėjiška veikla, kad patys vartotojai gebėtų atskirti, kur jie lošia, ar jų atliekamos operacijos yra saugios.
„Mes nuolat stebime rinką, ją analizuojame ir matome didelį nelegalių rinkos dalyvių aktyvumą. Esame atlikę ir tyrimų, parodę, kaip lengva prisijungti prie nelegalių svetainių, tos prieigos nėra užkardytos“, – teigė jis.
S. Petravičius pabrėžė, kad nelegalių svetainių užkardymo priemonės reikalingos ir dėl žaidėjo apsaugos, nes lošdami tokiose svetainėse jie rizikuoja visiškai prarasti lėšas. Be to, pasak jo, tokių svetainių neveikia asmenų pasirinkimas įsirašyti apribojusių asmenų registrą.
„Reikia pradėti kalbėti apie tai, ar vartotojas suvokia ką daro. Nes šiandienis modelis, pagal kurį šios svetainės veikia, netenkina valstybės ir verslo, nes svetainės yra blokuojamos post-faktum. Bendrovė gali kurį laiką nelegaliai veikti, kol priežiūros tarnybos negauna ženklų apie jos egzistavimą. Tai vartotojui reiškia, kad joje žaidžia, bet vieną dieną tai bendrovei atsiradus sąraše, jis negaus prieigos ir praras pinigus“, – aiškino jis.
Apklaustieji kartais nežino, kad lošia nelegaliai
I. Zokas pastebėjo, kad tyrimo metu apie 33 proc. apklaustųjų, dažniausiai jauni asmenys, paminėjo, jog lošdami naudojasi virtualiais privačiais tinklais (VPN) ar domenų vardų sistemomis (DNS), kurie leidžia išvengti identifikavimo ir gali parodyti lošimą nelegaliai. Jis pabrėžia, kad tai nebūtinai parodo nelegalų lošimą, bet gali būti bandymas paslėpti tapatybe ar geolokaciją.
„Dar vienas dalykas, labai gerai parodantis nelegalios rinkos būdą – žaidėjų prisijungimo prie lošimų svetainių būdas. VPN ir DNS adresų keitimai leidžia išvengti indentifikavimų ar prisijungti prie žaidimų lengviau“, – komentavo I. Zokas.
„Pats prisijungimo būdas nebūtinai reiškia, kad lošiama nelegaliai, bet lošiant legaliomis ir Lietuvoje veikiančiomis svetainėmis, tokių apribojimų nėra. (...) Trečdalis žaidėjų naudoją vieną ar kitą priemonę, skirtą apsaugoti savo tapatybę, geolokaciją internete“, – pridūrė jis.
Galiausiai, pasak jo, tyrimas parodė, kad reikėtų skirti labai daug dėmesio žaidėjų edukacijai, nes nemaža dalis vartotojų įsitikinę, kad jei svetainė yra lietuviška, ji registruota Lietuvoje. „Spinter tyrimų“ vadovo nuomone, tai gali parodyti, kad nemaža dalis lošėjų tiki, jog žaidžia legalioje svetainėje, kai tai daro nelegaliai.
„Jie mato, kad svetainė lietuvių kalba ir teisiškai nesigilina, ar bendrovė turi licenziją ir veikia pagal Lietuvos ar kitos šalies teisės aktus“, – teigė jis.
ALVA vienija legaliai lošimų versle Lietuvoje veikiančias įmones, jai priklauso: „TOPsport“, „7bet“, „Admiral Club“, „Casino Admiral“ ir „betgames.tv“. Asociacija teigia, kad jos tikslai yra lošimo sektoriaus reguliavimas, atsakingas požiūris į lošimą Lietuvoje ir socialinė atsakomybė.
