Nors Rusija prieš Ukrainą panaudojo beveik visą savo įvairių ginklų arsenalą – įskaitant Irano „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius ir galimai net Šiaurės Korėjos balistines raketas – vienintelė raketa, kuri dar nebuvo panaudota, yra „3M22 Cirkon“.
Rusijos žiniasklaida ir valdžios institucijos „Cirkon“ apibūdina kaip hipergarsinę sparnuotąją raketą, kuri skirta atakuoti tiek laivus, tiek sausumos objektus. Ją gali gabenti ir paleisti povandeniniai laivai arba laivai su universaliais raketų paleidimo įrenginiais „UKSK 3S14“, suderinamais su raketomis „Oniks“ ir „Kalibr“ – jos anksčiau buvo naudojamos prieš Ukrainą. Tad kodėl „Cirkon“ iki šiol niekada nebuvo panaudota Ukrainai atakuoti?
Pirmiausia svarbiausia apibrėžti šios raketos galimybes. Viešai skelbiamos „3M22 Cirkon“ specifikacijos laikui bėgant ir priklausomai nuo šaltinio keitėsi. Iš pradžių Rusijos gynybos ministerija minėjo iki 400 km veikimo nuotolį, iki 6 machų skrydžio greitį bei 300 kg kovinės galvutės svorį. Tačiau vėliau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad raketos veikimo nuotolis yra 1000 km, o skrydžio greitis – iki 9 machų. Raketa buvo oficialiai priimta į tarnybą 2022 m. birželį, ir iš karto buvo pradėta jos masinė gamyba.
Šiuo metu fregata „Admiral Gorškov“ ir atominis povandeninis laivas „K-560 Severodvinsk“ yra vieninteliai žinomi galimi raketos „Cirkon“ nešėjai. Šioms platformoms reikėjo papildomų pritaikymų, kad jose būtų galima įrengti „Cirkon“. Kitaip tariant, vien tik turėti „UKSK 3S14“ paleidimo įrenginius nepakanka.
Abu laivai priklauso Rusijos karinio jūrų laivyno Šiaurės laivynui. Todėl jie negali užimti pozicijų atakoms prieš Ukrainą – Turkija neįsileidžia jokių karo laivų per Bosforo sąsiaurį. Vis dėlto tai nereiškia, kad raketos „Cirkon“ negali būti paleistos kitu būdu.
2022 m. lapkritį Rusijos valstybės kontroliuojama žiniasklaidos agentūra TASS paskelbė pranešimą apie mobilų antžeminį paleidimo įrenginį, kuris gali šaudyti raketomis „Oniks“ ir „Cirkon“. Tikslus raketų sistemos pavadinimas nebuvo nurodytas, tačiau buvo minima, kad ji vienu metu gali gabenti dvi raketas – panašiai kaip pakrančių gynybos sistema „Bastion“.
Negana to, 2016 m. Rusija planavo Kryme įrengti stacionarią sistemos „Bastion“ versiją (žinomą kaip „Bastion-S“ arba „K-300S“). Projektą, apie kurį buvo paskelbta 2016 m., planuota užbaigti iki 2020 m. Žiniasklaida tuomet leido manyti, kad paleidimo įrenginys bus sumontuotas vadinamojoje pakrantės raketinėje sistemoje „Objekt-100“ arba „Sotka“ (liet. šimtinė).
Pastaroji yra požeminis raketų paleidimo šachta, pirmiausia skirta paleisti priešlaivines raketas „3M44 Progress“. Objektas 2016 m. buvo vėl pradėtas eksploatuoti. Neatmetama versija, kad Rusija jau gali būti sukūrusi arba mobiliąją, arba stacionariąją paleidimo įrangą, pritaikytą sparnuotosioms raketoms „Cirkon“.
Be to, „Cirkon“ grėsmė yra mažiau nuspėjama nei, pavyzdžiui, kitos rusų hipergarsinės raketos „Kh-47 Kinžal“. „Kinžal“ nešėjas – lėktuvas „MiG-31K“ – gali būti pastebėtas pakilimo metu, todėl ukrainiečiams lieka šiek tiek laiko pasirengti galimai atakai.
Kita vertus, „Cirkon“, kaip ir „Kinžal“, hipergarsinį greitį pasiekia tik skrydžio viduryje. Kai raketa pereina į galutinę skrydžio stadiją ir yra nukreipiama tiesiai į taikinį, judėjimo greitis yra daug mažesnis, todėl ją gali perimti priešraketinės gynybos sistemos – pavyzdžiui, „Patriot“ arba „SAMP/T“.
Be to, „Kh-47 Kinžal“ ir „3M22 Cirkon“ yra brangios raketos, o jų gamyba pradėta visai neseniai. 2022 m. lapkritį buvo užsakyta tik „kelios dešimtys“ šių raketų, rašo „Defense Express“.
