Ant prabangių auksinių plokštelių pavaizduotas „karūnuotas valdovas, didingai sėdintis soste šventojo poza ir apsuptas tarnų, – pasakoja kasinėjimams vadovavęs Kazachstano archeologijos instituto archeologas Zainolla Samaševas. – Tai aiškiai parodo dievišką valdžios pobūdį senovės turkų visuomenėje.“
Radiniai yra iš Eleke Sazy vietovės netoli rytinių Kazachstano sienų su Kinija, Mongolija ir Rusijos Sibiru, kur Z. Samaševas su kolegomis dirba nuo 2016 m.
VI a. gokturkų kapavietėje buvo palaidotas didikas, tikriausiai „teginas“ (senąja turkų kalba – „princas“), kurio palaidojimo vieta VII a. virto „kultiniu memorialiniu kompleksu“, kuriame mirusysis buvo sudievintas, sako Z. Samaševas.
Archeologas mano, kad prinicas galėjo priklausyti karališkajam Ašinos chaganų klanui. Chaganas senąja turkų kalba reiškia „valdovą“ ir iš čia kilo žodis „chanas“. Ašinos klanas V-VIII a. centrinėse Eurazijos stepėse įkūrė dvi turkų valstybes ir valdė tol, kol jas užkariavo kita turkų grupė, vėliau tapusi uigūrais.
Auksinės plokštelės
Dvi aukso plokštelės buvo rastos centrinėje kapavietės kameroje, kurioje buvo kremuotas princas. Viena jų buvo smarkiai pažeista ugnies.
Abi plokštelės yra maždaug 4 cm skersmens – atrodo, kad tai yra diržo sagtis, kai du diržo galai būdavo perveriami per skylutę apačioje, kad kabotų nuo juosmens. Tokios sagtys turkų visuomenėje buvo galios simbolis, nurodo Z. Samaševas – ir galėjo reikšti, kad jas dėvintis asmuo buvo aukšto statuso.
Kiekvienos plokštelės centre pavaizduotas chaganas su puošnia karūna, sėdintis soste, kuriame pavaizduoti du žirgai. greta jo yra du klūpantys tarnai, siūlantys maistą iš lėkštės ir dubens.
Tai yra ankstyviausi patvirtinti gokturkų tautos chagano ir tikriausiai paties didžiojo chagano atvaizdai, sako mokslininkas.
Nežinoma, ar šias plokšteles nešiojo ten palaidotas teginas. Jas galėjo nešioti jo padėjėjai, kurie jas padėjo kremavimo metu, taip dalyvaudami šventoje ceremonijoje.
Ankstyvieji turkai
Vidurinės Azijos gokturkai – arba „dangiškieji turkai“ – galėjo atsirasti kaip etninė grupė, valdyta Šiongnu klajoklių genčių sąjungos, kuri valdė rytines Eurazijos stepes maždaug nuo II a. pr. m. e. iki maždaug I jau mūsų eros amžiaus.
Daugelis šiuolaikinių turkų yra palikuonys žmonių, kurie priklausė Vakarų turkų chaganatui, susiformavusiam po pilietinių karų tarp gokturkų VI a. pabaigoje, ir chazarų chaganatui – Vakarų turkų chaganato įpėdiniui, kuris gyvavo iki X a. kaip Bizantijos imperijos sąjungininkas.
Kapavietė tikriausiai išsivystė kaip socialinis ir kultūrinis centras, kuriame žmonės garbino tegyną ir praktikavo gokturkų tikėjimą, Turkijos valstybiniam televizijos kanalui „TRT Haber“ sakė Ankaros universiteto archeologas Serhanas Çınaras, kuris taip pat dirbo atliekant kasinėjimus. „Eleke Sazy memorialinis kompleksas [yra] susijęs su senovės turkų įžengimu į istorinę areną kartu su jų dvasinėmis ir ideologinėmis, religinėmis ir filosofinėmis orientacijomis“, – sakė jis.
Z. Samaševas pasakoja, kad kompleksas buvo pastatytas iš akmenų ir žemės, jis yra apie 90 m ilgio ir 50 m pločio. Kompleksą sudaro dvi pagrindinės dalys, kurių kiekvieną juosia kiemo siena.
Viena dalis buvo kvadrato formos pagrindinė šventykla, kurioje buvo centrinė laidojimo kamera. Šalia jos buvo pastatytas „labirintas“, skirtas apsilankantiems piligrimams. Centrinėje labirinto patalpoje buvo akmeninė skulptūra – dabar sudaužyta ir be galvos – kuri, kaip manoma, vaizdavo kapo savininką.
Radimvietėje rasta ir šimtai kitų artefaktų. Be aukso plokštelių, archeologai atkasė sidabro, geležies ir bronzos dirbinių, ginklų, jodinėjimo įrangos liekanų ir amuletą, pagamintą iš kalnų krištolo, teigia Z. Samaševas.
Parengta pagal „Live Science“.
