Apie nepakeičiamus žetonus (angl. Non-fungible token, NFT) buvo kalbama kaip apie revoliucinę technologiją, kuri pakeis nuosavybės sąvoką – ir pasaulio ekonomiką apskritai. Šie skaitmeniniai nuosavybės identifikatoriai yra saugomi pasitlekiant blokų grandines – tą pačią technologiją, kuria grindžiamos tokios kriptovaliutos, kaip eteriumas ar bitkoinas. Vis dėlto daugumai žmonių akronimas NFT kelia mintis apie keistus vaizdus, parduodamus už didelę kainą.
Bene žinomiausi NFT yra tie, kuriuos sukūrė „Bored Ape Yacht Club“. Jų šlovės viršūnėje 2022 m. gegužę vidutinis „Bored Ape“ NFT buvo parduodamas už daugiau nei 400 000 JAV dolerių, tačiau 2023 m. visa tai pasikeitė. Iki sausio vidutinė kaina sumažėjo iki maždaug 100 000 JAV dolerių. Birželį ji siekė 70 000 JAV dolerių, o lapkričio pabaigoje nukrito iki 60 000.
Rugsėjį paskelbtoje analizėje, kurią atliko „dappGambl“, stebinti NFT prekybos rinką, teigiama, kad 95 proc. investuotojų turimų NFT dabar yra beverčiai.
Kas nutiko?
Visų pirma, įvyko tradicinis bumas ir žlugimas – kad ir kaip NFT šalininkai bandė teigti, jog pagrindinė NFT ir kriptovaliutų ekonomika yra tam atspari. Taip pat NFT buvo nuolat lydimi nuogąstavimų, kad didžioji dalis palūkanų buvo sukelta per prekybą sukčiaujant (angl. wash trading – prekyba biržoje, kai investuotojas parduoda ir iš savęs perka kriptovaliutą, siekdamas dirbtinai išpūsti prekybos apimtį). Prekybai pakenkė ir padidėjęs reguliavimo institucijų susidomėjimas (įskaitant mokesčių institucijų), dėl ko investavimas į NFT tapo mažiau patraukliu neprofesionaliems prekiautojams.
Prieštaravimai dėl kriptovaliutų – pagrindinio NFT pirkimo ir pardavimo metodo – taip pat pakenkė šių skaitmeninių prekių reputacijai. Didelės kriptovaliutų biržos „FTX“ žlugimas apgriovė pasitikėjimą kriptovaliutomis, priversdamas žmones nerimauti, kad kai kurie asmenys potencialiai permainingą finansų sistemų valdymo pokytį naudoja savo, o ne visuomenės naudai, rašo „New Scientist“.
