Protingi kompiuteriai
Australijos bendrovė „Cortical Labs“ iš kamieninių ląstelių augina žmogaus smegenų audinį, prijungia jį prie kompiuterinių mikroschemų, augina neuronus simuliacijose ir moko juos atlikti kompiuterines užduotis.
Kita mokslininkų komanda sukūrė sistemą „Brainoware“ – tai padarė išauginusi smegenų organoidus (tiesiogine prasme mini 3D smegenis) ir išmokiusi juos atpažinti balsus bei atlikti matematines užduotis. Nors šioms sistemoms dar per anksti demonstruoti ką nors panašaus į sąmonę, tai jau žingsnis protingų kompiuterių link.
Užfiksavo žvaigždes, sudarytas iš tamsiosios medžiagos?
Jameso Webbo kosminis teleskopas, galintis pažvelgti į kosmosą giliau nei bet kuris kitas prietaisas, visada kėlė riziką, kad beribėje erdvėje pastebėsime išties nerimą keliančių dalykų. Ir žinoma, „siaubai“ pradėjo plūsti beveik iškart, kai tik buvo įjungtas šis prietaisas.
Jameso Webbo kosminis teleskopas vis užfiksuodavo milžiniškas senovines galaktikas, kurios laužo mūsų supratimą apie tai, kaip susiformavo Visata. Kai kurie astrofizikai, užuot rizikavę suardyti standartinį kosmologijos modelį, pasiūlė manyti, kad iš tikrųjų matome „tamsiąsias žvaigždes“ – hipotetinius objektus, kurie generuoja šilumą dėl branduolyje anihiliuojančių tamsiosios materijos dalelių.
Šie monstrai būtų 10 000 kartų platesni už Saulę, 10 mln. kartų sunkesni ir 10 mlrd. kartų ryškesni – todėl iš tokio atstumo galėtų atrodyti kaip galaktikos. Nors ši idėja ir intriguojanti, ji labai spekuliatyvi – tačiau, laimei, ją galima patikrinti, todėl galbūt netrukus sulauksime atsakymo.
Šiurpūs DI vaizdai
Tokios sistemos kaip „ModelScope“ ir „Gen-2“ buvo sukurtos trumpiems vaizdo įrašams kurti pagal tekstinisu aprašymus, bet jų rezultatai – tai šiurpūs iškreipti vaizdai – tarsi neaiškios haliucinacijos stipriai karščiuojant. Gauname asmenis, kurie atrodo taip, tarsi būtų nupiešti iš atminties užrištomis akimis mažamečių vaikų, akivaizdžiai nusižengiant biologijos principams.
Nuo DI sauganis garderobas
Dirbtinis intelektas taip pat gali nulemti mados tendencijas – tačiau ne taip, kaip galbūt manote. Italų mados kompanija „Capable“ išleido spalvingą drabužių liniją, kuri ne tik patrauks žmonių akis, bet ir apgaus dirbtinį intelektą. Ryškūs raštai sukurti taip, kad suklaidintų dirbtinio intelekto objektų atpažinimo algoritmus, todėl jie identifikuoja dėvėtoją kaip žirafą ar zebrą ir nesivargina paleisti veidų atpažinimo sistemas, vis dažniau besiskverbiančas į viešąsias erdves.
Tai gana brangu ir tikriausiai lengvai įveikiama naujomis technologijomis – bet bent jau bandoma distopinės ateities madą paversti įdomesne.
Pasiruošimas pokalbiams su ateiviais
Mokslininkai neseniai užmezgė kontaktą su „nežmogiškuoju protu“ – bet tai ne ateiviai (bent jau kol kas ne). Iš esmės jie tiesiog su banginiu kalbėjosi banginių kalba – kad galėtų pasipraktikuoti, jei kada nors sutiktume ateivius.
Komanda tai pavadino pirmuoju istorijoje žmonių ir banginių bendravimu, tačiau iš tiesų jie tik transliavo banginio įrašą, kuriame jis vis kartoja „labas“ – kol kitam banginiui nusibodo ir jis nuplaukė.
Mintis tokia, kad mokslininkai galėtų padaryti banginių pokalbius interaktyvesnius – o tai vieną dieną galėtų padėti mokslininkams sukurti filtrus, kurie galėtų pastebėti taisyklių struktūras bet kokiuose gautuose pranešimuose iš ateivių.
Kur jaučiame meilę?
Mokslininkai pasistengė sudaryti žemėlapį, kuriame nurodyta, kurioje kūno vietoje žmonės jaučia 27 skirtingų rūšių meilę – ir kaip stipriai. Dalyvių buvo paprašyta nuspalvinti žmogaus siluetą ir paaiškinti, kiek maloni ir intensyvi ji buvo fiziškai ir psichiškai.
Kiekviena meilės rūšis buvo jaučiama galvoje – ir nenuostabu, kad dauguma jų buvo jaučiama ir krūtinėje. Meilė savo vaikams ar tėvams buvo intensyvi ties širdimi, o seksualinė meilė buvo stipriausia ties lytiniai organais. Stiprumas skyrėsi ir pagal tipą – meilė grožiui, išminčiai, Dievui, nepažįstamiems žmonėms ar šaliai dažniausiai buvo jaučiama galvoje, o tikrąją meilę žmonės, regis, tiesiog jautė visu kūnu.
Tikriausiai lūkesčiai čia šiek tiek pakursto žmonių atsakymus – tačiau kartais malonu turėti gerą jausmą sukeliančią mokslinę istoriją, ar ne?
Laikas slinko lėčiau
Laikas greitėja. Fizikai ištyrė už milijardų metų erdvėje ir laike esančių kvazarų „tiksėjimą“ ir nustatė, kad viena senovinė sekundė prilygsta penkioms „šiuolaikinėms“ sekundėms.
Vis dėlto niekam iš anuomet gyvenusių laikas nebūtų atrodęs lėtesnis – kaip sakoma, viskas reliatyvu, ir jei jie galėtų pažvelgti į mus „ateityje“, stebėtųsi, kodėl mes visi taip skubame.
Šis reiškinys atsiranda dėl laiko dilatacijos, kuri atsiranda dėl reliatyvistinio poveikio, iškreipiančio erdvėlaikio audinį.
Ko galime pasimokyti iš kalno paukščių išmatų
Argentinoje ant uolos šlaito yra vieta, kuri greičiausiai nepateks į turizmo svetainės lankytinų objektų sąrašą – tai didžiulė krūva paukščių išmatų.
Šią sankaupą sukūrė ištisos andinių kondorų kartos, metai iš metų grįžtančios į tą pačią lizdavietę – o kai mokslininkai pradėjo šią sankaupą tirti, jie aptiko, kad joje iš tikrųjų išsaugota 2200 metų istorija. Tyrinėdama ją sluoksnis po sluoksnio, komanda nustatė, kad ankstyvuoju laikotarpiu paukščiai dažniausiai maitinosi vietinių rūšių mėsa, tačiau atvykus Europos kolonistams, jie pamėgo avių ir karvių mėsą. Jie netgi galėjo pasakyti, kad kondorai keliems šimtmečiams buvo apleidę šią vietą – tuo laikotarpiu, kuris sutapo su ugnikalnių aktyvumu šioje vietovėje.
Genetinė moters, kuri nejaučia skausmo, paslaptis
Jo Cameron yra škotė, kuri beveik nejaučia skausmo, baimės ar nerimo – o jos žaizdos gyja greičiau nei įprastai. Jos „supergalia“ buvo atrasta tik jai sulaukus 60-ies. Mokslininkai ištyrė, kad tai daugiausia susiję su dviejų genų, pavadintų FAAH ir FAAH-OUT, mutacijomis. Šimtai kitų genų taip pat buvo slopinami arba sustiprinami, įskaitant tuos, kurie susiję su žaizdų gijimu, nuotaikos reguliavimu ir opioidų kiekiu.
Šis atradimas gali padėti mokslininkams sukurti naujus skausmo malšinimo ar psichikos sveikatos simptomų gydymo būdus.
Parengta pagal „New Atlas“.
