Iki šiol Ekseterio Kalėdų Senelio tyrime surinkta daugiau nei 1200 atsakymų, o psichologas Chrisas Boyle'as nori gauti daugiau duomenų, prieš kitais metais oficialiai paskelbdamas rezultatus. Tyrime nagrinėjama, kaip skiriasi tikėjimas Kalėdų Seneliu visame pasaulyje - tačiau ypač daug dėmesio skiriama tam, kad būtų suprasta, kokį poveikį vaikams daro tai, kad jie sužino, jog Kalėdų senelis neegzistuoja.
Pirmieji tyrimo rezultatai rodo, kad vidutinis vaikų amžius, kai jie nustoja tikėti Kalėdų Seneliu, yra aštuoneri metai. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus, kurių metu nustatyta, kad dauguma suaugusiųjų yra linkę prisiminti, jog Kalėdų Seneliu nustoja tikėti nuo aštuonerių iki devynerių metų.
Įdomu tai, kad tyrėjai, tiesiogiai apklausdami vaikus, pastebi, jog jie nustoja tikėti Kalėdų Seneliu daug jaunesniame amžiuje. Teksaso universiteto psichologė Jacqueline Wooley nustatė, kad tiesiogiai kalbantis su vaikais, tikėjimas pasiekia aukščiausią lygį maždaug penkerių metų amžiuje, o iki aštuonerių ar devynerių metų gerokai sumažėja.
Tad atrodo, kad suaugusieji dažnai nori manyti, jog vaikai tiki Kalėdų Senelio egzistavimu daug ilgiau, nei vaikai iš tikrųjų tiki. Ši išvada sutampa su naujojo Ekseterio tyrimo rezultatais, pagal kuriuos 65 proc. respondentų „vaikystėje vaidino kad tiki Kalėdų Seneliu, nors žinojo, kad jis neegzistuoja“.
Įdomesnės nei tai, kokio amžiaus vaikai pradėjo netikėti, buvo išvados apie tai, kodėl ir kaip jie pradėjo abejoti savo įsitikinimu. „Buvo įdomu išgirsti, kodėl jie pradėjo tikėti, kad jis yra išgalvotas, – sako C. Boyle'as. – Pagrindinė priežastis – atsitiktiniai arba sąmoningi tėvų veiksmai, tačiau kai kurie vaikai, tapę vyresni, patys ėmė suprasti tiesą.“
Pirminiai apklausos rezultatai atskleidė, kad daugelis vaikų pirmą kartą pradėjo įtarti, kad Kalėdų Senelis nėra tikras, kai jų tėvai padarė esminių klaidų slėpdami tiesą – nuo dovanų, aptiktų prieš Kalėdas, iki to, kad vienas vaikas ant dovanų, tariamai atkeliavusių iš Šiaurės ašigalio, rado vietos parduotuvės kainų etiketes. Atrodo, kad nuo septynerių ar aštuonerių metų amžiaus didėjantis pasaulio pažinimas pamažu griauna iliuziją apie Kalėdų Senelį. Taip pat vienas respondentas iki devynerių metų teigė sužinojęs „pakankamai apie matematiką, fiziką, keliones, vaikų skaičiaus planetoje santykį su rogių dydžiu, kad viską suprastų pats“.
Daugelį metų vyko diskusijos, ar tėvai turėtų meluoti savo vaikams apie Kalėdų Senelio egzistavimą. Kai kurie mano, kad metų metus trunkantis sąmoningas nutylėjimas menkina vaikų pasitikėjimo tėvais jausmą, ir šios naujos apklausos rezultatai iš tiesų patvirtina šią išvadą. Trečdalis respondentų patvirtino, kad sužinoję, jog Kalėdų Senelis nėra tikras, jie nusiminė ir tai neigiamai paveikė jų pasitikėjimą suaugusiaisiais.
Apklausa parodė, kad daugiau nei 70 proc. respondentų mielai tęsia šią „apgaulę“ su savo vaikais. Net žinomas ateistas Richardas Dawkinsas įžvelgia vertę vaikams ugdyti tikėjimą Kalėdų Senelio mitu. Nors jis griežtai pasisako prieš vaikų indoktrinavimą antgamtiniais tikėjimais, mokslininkas mano, kad neišvengiamas vaiko sužinojimas, jog Kalėdų Senelis neegzistuoja, gali būti svarbi ankstyvojo skepticizmo pamoka.
„Tai gali būti labai vertinga pamoka, nes vaikas sužinos, kad yra dalykų, kurie yra teigiami, bet nėra tiesa, – sakė R. Dawkinsas. – Argi tai nėra vertinga pamoka?“
Parengta pagal „New Atlas“.
