Daugiau nei 60 tūkstančių sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja, tinklaraštininkė Deimantė Pajadaitė „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ prisipažino, kad kartais net nesusimąsto, jog pasidalinta nuotrauka ar įrašas jai pačiai gali net sukelti pavojų ar pridaryti kitokios žalos.
„Kiekvieną dieną gali būti tokia istorija, nes būna, kad įkeli ir galvoji: aš čia dabar parodysiu, kur gyvenu, gal, pavyzdžiui, netyčia parodžiau kokią kūno vietą, ir tada irgi atrodo, kad reikia greičiau trinti, kad tik nieko nebūtų.
Arba būna, kad gauni siuntas, o ten yra tavo telefono numeris ir adresas. Nori parodyti siuntą ir nepagalvojęs įkeli. (...) Kartais net nepagalvoji, kad tiek daug žmonių tai žiūri“, – kalbėjo jauna mergina.
Eurostato duomenimis, 84 procentai jaunų žmonių internetu naudojasi tam, kad galėtų reikštis ir būti socialiniuose tinkluose. Paklausta, ar jauni žmonės įvertina visas grėsmes, kylančias viešojoje erdvėje, D.Pajadaitė tuo kiek suabejojo.
„Aš manau, kad nelabai įvertina. Aš pati net neįvertindavau. Mes anksčiau gyvenome name su draugais ir ten ateidavo vaikai – jie žinodavo, kur mes gyvename. Bet čia yra vaikai, o įsivaizduokite, kad ne tik vaikai mus žiūri. Visokių žmonių yra. Tai jei ateis netyčia pas tave kažkas ne tas, neduok tu Dieve“, – svarstė tinklaraštininkė.
Savo ruožtu kibernetinio saugumo ekspertė Vilma Škarnulytė atkreipė dėmesį, kad jaunam žmogui, kuris nori socialiniuose tinkluose dalintis net pačiomis asmeniškiausiomis savo gyvenimo akimirkomis, pavojų tyko tikrai nemažai. Specialistės manymu, jaunimui lengva užkibti ir ant lengvų provokacijų internete.
„Jūs nežinote, pavyzdžiui, ar jūsų klausia tiesiog šiaip sau, nes žmogui smalsu, ar tai jau yra provokacija, ir labai sudėtinga yra pajausti. Ir didžiausia bėda yra, kai ypatingai yra pereinama į tuos pokalbius, kai yra provokacijos, kada yra pasidalinama kažkokiomis intymiomis nuotraukomis.
Jos nebūtinai turi būti labai labai atviros, bet net ir kažkokios nedidelės detalės, jos vėliau yra naudojamos šantažui“, – aiškino V.Škarnulytė.
Pasak kibernetinio saugumo ekspertės, visa informacija, kuria dalijamės, yra panaudojama, tik iki šiol dar sunku pasakyti, kur ir pas ką ji keliauja.
„Ateityje tiesiog reikėtų vertinti rizikas. Jaunimui labai siūlyčiau nedėti tokios informacijos, kurią paskui gali patikrinti, kai jūs eisite darbintis, nes dabar visi tikrina socialinius profilius, kaip jūs su jais elgiatės, tikrina ir informaciją internete. Reikia nepamiršti, kad netgi uždaruose profiliuose ir chatuose, kai žmonės galvoja, kad ten viskas yra labai saugu, jūs negalite garantuoti už kitą žmogų.
Net už gerus draugus jūs negalite garantuoti, ypač jauname amžiuje, nes šiandien tai yra jūsų draugas, o galbūt rytoj tai bus jūsų konkurentas, ir jūs nežinote, kaip bus panaudotos jūsų nuotraukos“, – pabrėžė V.Škarnulytė.
Paklausta, ar nuomonės formuotojams, vadinamiesiems „influenceriams“ internete yra lengviau ar sudėtingiau, D.Pajadaitė svarstė, kad viešumas turi pliusų, tačiau turi ir stiprių minusų.
„Lengviau yra dėl to, kad tu daliniesi savo gyvenimu, yra linksma, gražu, saulytė šviečia, ir viskas yra gerai. Bet ta tamsi pusė yra žmonės, kurie tavęs tiesiog nekenčia. Aš nemanau, kad jie, pamatę mane realybėje, kažką man pasakytų, bet pačioje internetinėje erdvėje jie ereliai – gali rašyti, ką nori. Bet nemanau, kad realybėje jie išdrįstų kažką pasakyti“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, jau savotišku juokeliu yra tapusi dažnai internete sutinkama frazė „priimu visus terminus ir sąlygas“, kurią pamatome naršydami. Jauni žmonės mėgsta įvairias programėles, žaidimus, juos drąsiai siunčiasi, sutikdami su visomis į ilgiausius sąrašus sudedamomis sąlygomis. Ar tai saugu, o galbūt reikėtų sunerimti?
V.Škarnulytės teigimu, kuo daugiau duomenų mes atiduodame, tuo didesnė tikimybė, kad jie kažkam ir kažkur bus naudingi.
„Turbūt sudėtingiausia yra tai, kad be tų perspėjimų toliau tu negali nieko pasirinkti, tai jei tau labai reikia ar labai įdomu, dažniausiai visi prisiima sau tą riziką ir daro taip, kaip daro.
Šitoje vietoje reikėtų pasiskaityti apie programėles, kur tie duomenys yra saugomi. Jeigu tų programėlių gamintojai yra europiečiai, jiems galioja Europos Sąjungos (ES) teisė, tokiu atveju rizika yra daug mažesnė, negu kai mes siunčiamės programėlę, kuri priklauso Kinijai, Kinijos akcininkams – ten mes iš viso nieko nevaldome ir nieko negalėsime padaryti.
Turbūt bet kuriuo atveju reikėtų pasitikrinti programėlės saugumą arba svetainės saugumą prieš sutinkant, jei tai yra įmanoma“, – patarė kibernetinio saugumo ekspertė.
