Skamba lietuviškas numeris, bet kitame ragelio gale – jums pažįstamas balsas pasakoja įtikinamą istoriją ir prašo pinigų, jūsų asmeninių duomenų ar bankinių prisijungimo kodų? Labai tikėtina, kad tai dar vienas nuolat tobulėjančio dirbtinio intelekto pagalba sukurtų sukčiavimo metodų.
„Turėdami galimybes klastoti telefono numerius, nusikaltėliai gali apsimesti bankais, žinomomis įmonėmis ir net valstybinėmis įstaigomis, kas padeda nesunkiai išvilioti jautrią asmeninę informaciją ir nesukėlus nė menkiausio įtarimo priversti žmogų atlikti apgaulingus mokėjimus. Dar blogiau, kad įtarti klastą paprastam vartotojui yra išties sunku, o dirbtinio intelekto (DI) pagalba vis labiau tobulėjantys klastojimo metodai išpuolius leidžia vykdyti nors ir kasdien“, – sako bendrovės rizikų vadovas Vytautas Bučinskas.
Skandinavų patirtis
Iš užsienio ateinančių suklastotų lietuviškų fiksuotojo ryšio telefonų numerių blokavimo sprendimą telekomunikacijų kompanija Lietuvoje įdiegė jau prieš keletą metų, tačiau dabar įmonė pritaikė jau ir Šiaurės šalyse šį rudenį pristatytą sprendimą blokuoti padirbtus savo tinklo mobiliojo ryšio numerius.
„Šis sprendimas reikšmingai padidins Lietuvos žmonių saugumą, tačiau daug didesnio efekto pasieksime, kai tokius sprendimus savo tinkluose įsidiegs visi šalyje veikiantys operatoriai“, – pasakojo V. Bučinskas.
Pasauliniu mastu veikiantys aferistai naudojasi visiškai legaliomis skambučių peradresavimo paslaugomis, kurias savo veikloje pasitelkia įvairios užsienio įmonės. Dėl šios priežasties užblokuoti padirbtus telefono numerius buvo galima tik apie tai pranešus patiems klientams, tačiau piktavalius tai sustabdydavo nebent trumpam – iki kol bus sukurtas naujas skambutis-Trojos arklys.
„Sukčiai būsimai aukai skambina ne tiesiogiai iš savo telefono numerio, o per tarpinę stotį, kuri leidžia prisidengti norimos šalies numeriu ir kontakto pavadinimu. Šis techninis sprendimas leidžia atakas vykdyti iš bet kurios pasaulio vietos, nes yra pritaikytas savo klientus kiekviename planetos kampelyje pasiekti norinčioms tarptautinėms įmonėms. Apsimetimas žinomu prekės ženklu ar valstybine įstaiga aukai užmigdo budrumą, todėl jos galima prašyti atskleisti prisijungimus prie internetinės bankininkystės, liepti pervesti neva gautą baudą ir vykdyti kitokius nusikalstamus prašymus“, – schemą aiškina pašnekovas.
Tokio tipo išpuoliai vykdomi ir SMS žinutėmis, kurių siuntimas ypač suaktyvėja šventiniu periodu. Sukčiai, pridengdami žinomų siuntų tarnybų vardais, siunčia melagingas žinutes apie neva gautus siuntinius ir nurodo spausti įvairias kenksmingas nuorodas, kurias atvėrus prašoma pateikti jautrius asmeninius duomenis ar mokėjimo kortelių informaciją.
Vis dėlto kadangi jokia sistema nėra efektyvi visu 100 proc., bendrovės rizikų vadovas vartotojams vis tiek pataria išlaikyti budrumą. Svarbu prisiminti, kad nei banko darbuotojai, nei valstybinės institucijos telefonu niekada neprašys pateikti slaptažodžių ar asmens duomenų. Praleidus įtartiną skambutį, niekada nereikėtų perskambinti, o atsiliepus ir pajautus bent menkiausią įtarimą – pokalbį reikia nedelsiant nutraukti.
Tuo metu gavus SMS žinutę su nuoroda, svarbu įsitikinti, kad jos domenas sutampa su siuntėjo pavadinimu, ir ji neprašo įsidiegti failų ar pateikti asmeninę informaciją.
