Apie tai penktadienį, gruodžio 8 d., kartu paskelbė gynybos ministras Andris Sprūdis ir JAV ambasadorius Christopheris Robinsonas.
Gynybos ministras A. Sprūdis gyrė šį bendradarbiavimą, pabrėždamas jo lemiamą vaidmenį stiprinant Latvijos gynybinius pajėgumus kintančių geopolitinių iššūkių akivaizdoje.
„Jūrų pajėgų pakrantės raketinės gynybos sistemų papildymas gerokai išplės mūsų nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir taps kertiniu mūsų nacionalinės gynybos strategijos akmeniu“, – pareiškė A. Sprūdis. Jis pabrėžė esminį sistemos vaidmenį saugant pakrančių teritorijas ir užtikrinant laivybos kelių apsaugą, pabrėždamas jos potencialą kolektyvinei gynybai Aljanse.
Ambasadorius Ch. Robinsonas pritarė šiems žodžiams, pabrėždamas vieningų demokratinių valstybių veiksmų svarbą reaguojant į pasaulines grėsmes. „Rusijos agresija prieš Ukrainą pabrėžia būtinybę demokratinėms šalims susivienyti saugant savo suverenitetą ir bendras vertybes. Jungtinės Valstijos didžiuojasi remdamos Latvijos gynybinius pajėgumus“, – pareiškė ambasadorius Robinsonas, pabrėždamas bendrą poziciją prieš priešiškus veiksmus.
Pirkimą, kurio bendra vertė siekia 105 mln. JAV dolerių, finansiškai remia Jungtinės Valstijos, kurios padengs 70 proc. įsigijimo išlaidų, o Latvija finansuos likusius 30 proc.
Jūrinių raketų smogiamosios pakrantės gynybos sistemą, galinčią 185 kilometrų atstumu nukreipti ir į jūros, ir į sausumos grėsmes, jau naudoja kelios NATO valstybės narės, įskaitant JAV, Lenkiją, Vokietiją, Norvegiją, Rumuniją, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Nyderlandus.
Numatoma, kad šios sistemos bus pristatytos 2027 m., ir tai reiškia didelę pažangą Latvijos gynybos infrastruktūroje. Šis įsigijimas atitinka Latvijos įsipareigojimą stiprinti savo gynybinius pajėgumus, ypač nurodytą Krašto gynybos finansavimo įstatymo pakeitimuose, kuriais siekiama iki 2025 m. padidinti krašto gynybos išlaidas iki 2,5 proc. prognozuojamo metinio bendrojo vidaus produkto.
Be to, padidintas finansavimas, suteikiant prioritetą svarbiausiems pajėgumams, nurodytiems Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgumų programoje – pavyzdžiui, jūrų raketinės pakrančių gynybos sistemoms, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemoms ir artilerijos sistemoms.
Šiuo strateginiu paskirstymu siekiama paspartinti esminių nacionalinių ginkluotųjų pajėgų pajėgumų kūrimą maždaug penkeriais metais, palyginti su pirminiais planais, rašo „Defence Blog“.
Apie raketas
Karinių jūrų pajėgų smogiamosios raketa (angl. Naval Strike Missile, NSM) yra Norvegijos bendrovės „Kongsberg Defence & Aerospace“ (KDA) sukurta priešlaivinė ir sausumos atakos raketa.
Originalus norvegiškas pavadinimas buvo „Nytt sjømålsmissil“ (pažodžiui „Naujoji jūrinių taikinių raketa“, nurodant, kad tai yra raketos „Penguin“ įpėdinė). Vėliau dėl rinkodaros tikslų buvo priimtas angliškas pavadinimas Naval Strike Missile. Pasak „Kongsberg“ atstovų, nuo 2022 m. NSM/JSM yra pasirinkusios Norvegija, Lenkija, Malaizija, Vokietija, JAV, Japonija, Rumunija, Kanada, Australija ir Ispanija.
Jungtinė smogiamoji raketa (angl. Joint Strike Missile, JSM) yra šiuo metu kuriama daugiafunkcinė iš oro paleidžiama NSM versija.
2007 m. birželio mėn. buvo pasirašyta pirminė serijinės NSM gamybos sutartis.
Dėl modernios konstrukcijos ir kompozitinių medžiagų naudojimo raketa pasižymi „nematomumo“ savybėmis. Raketa sveria kiek daugiau nei 400 kg, o jos veikimo nuotolis – daugiau nei 185 km.
NSM skirta naudoti tiek litoraliniuose vandenyse (sekliuose priekrantės vandenyse, „rudieji vandenys“), tiek atviroje jūroje („žalieji ir mėlynieji vandenys“). Raketoje naudojama didelio stiprumo titano lydinio sprogstamoji / skeveldrinė kovinė galvutė atitinka šiuolaikinę lengvą konstrukciją ir pasižymi nejautria didelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga.
Kovinė galvutė inicijuojama tuštumą jaučiančiu programuojamu išmaniuoju daugiafunkciniu sprogdikliu, skirtu optimizuoti poveikį prieš kietus taikinius.
Kaip ir pirmtakė „Penguin“, NSM gali skristi virš sausumos ir aplink ją, skrieti jūros skridimo režimu, o galinėje fazėje atlikti atsitiktinius manevrus, kad būtų sunkiau sustabdoma kovinėmis priešo priemonėmis.
2016 m. Norvegijos karališkasis laivynas patvirtino, kad NSM gali atakuoti ir sausumos taikinius.
Taikinių atrankos technologija suteikia NSM galimybę savarankiškai aptikti, atpažinti ar diskriminuoti jūroje ar pakrantėje esančius taikinius. Tai įmanoma derinant infraraudonųjų spindulių (IIR) ieškiklį ir laive esančią taikinių duomenų bazę. NSM gali orientuotis pagal GPS, inercines ir TERCOM sistemas.
Raketą į orą iškelia kietojo kuro pirmoji pakopa, kuri sudegusi išmetama, o raketą dideliu ikigarsiniu greičiu į taikinį nukreipia turboreaktyvinis variklis, leidžiantis 125 kg sveriančiai įvairios paskirties sprogstamajai ir skeveldrinei kovinei galvutei įvykdyti užduoti, kuris laivo taikinio atveju reiškia smūgį į laivą ties vandens linija arba netoli jos.
NSM pakrantės bateriją sudaro trys raketų paleidimo mašinos (MLV), viena baterijos valdymo mašina (BCV), trys kovinio valdymo mašinos (CCV), vienas mobilusis ryšių centras (MCC), viena mobilioji radiolokacinė mašina (MRV) su radaru „TRS-15C“, viena transporto ir krovimo mašina (TLV) ir viena mobiliojo techninio aptarnavimo mašina (MWV).
Kiekviena MLV gabena 4 raketas ir gali būti sujungta su CCV šviesolaidžiu arba radijo ryšiu iki 10 km atstumu. Vienu metu gali būti sujungta iki 6 paleidimo įrenginių, su 24 raketomis.
Parengta pagal „Defence Blog“ ir kitų šaltinių informaciją.
