BBC korespondentė Marianna Spring pasakoja, kad jai įprastai įsijungus „TikTok“, vienas po kito pasirodė du vaizdo įrašai. Pirmajame buvo rodomi keturi Izraelio kareiviai, šokantys su ginklais mėlyno dangaus fone. Kitame – jauna moteris, kalbanti iš savo miegamojo, su aiškiai matomu propalestinietišku užrašu fone.
„TikTok“ algoritmas nustato, kokius vaizdo įrašus vartotojas nori matyti – ir rekomenduoja panašų turinį atsižvelgdamas į tai, kurį iš dviejų vaizdo įrašų jis žiūrės iki galo.
Algoritmai panašiai veikia ir kitose socialinės žiniasklaidos platformose – o tai reiškia, kad kai kurie vartotojai nukreipiami į vis labiau supriešinantį turinį apie Izraelį ir Gazą, kuris tik dar labiau įtvirtina jų pažiūras ir išankstines nuostatas.
Tai svarbu – nes diskusijos socialinėje žiniasklaidoje gali formuoti viešąją nuomonę ir normalizuoti retoriką, kuri sklinda ir už socialinių tinklų ribų – per protestus ir kitur. Jau žinoma, kad socialinė žiniasklaida yra paskatinusi daugelį žmonių, kurie paprastai nėra politiškai labai aktyvūs, imtis veiksmų.
Jungtinės Karalystės parlamento narė Layla Moran, kurios motina yra palestinietė, pasakoja, kad ji ir kiti politikai gauna „didžiulį srautą“ žinučių – įskaitant iš jaunų žmonių – raginančių nutraukti ugnį. Atrodo, kad juos veikti įkvėpė „TikTok“ vaizdo įrašai ir „Instagram“ filmukai, kuriais dalijamasi ir per „WhatsApp“.
„Atrodo, kad jų pirminis instinktas yra – nepasitikėkite viskuo, kas atrodo pernelyg sklandu. Jie tikisi, kad tai dezinformacija“, – sako ji.
Kitas parlamento narys – Konservatyvios Izraelio draugų grupės pirmininko pavaduotojas Andrew Percy – sako, kad karas jo rinkimų apygardoje „sulaukė mažiau gyventojų įsitraukimo ir bendravimo“ nei kiti klausimai. Tačiau jis pastebi, kad „didžioji dalis skleidžiamo turinio yra problemiškai antisemitinio pobūdžio“. „Tai buvo tikra problema dar prieš šį konfliktą, o šį kartą socialinė žiniasklaida tam suteikė didelį pagreitį“, – sako jis.
„TikTok“ kontrastai
Taigi, kas ir kam „TikTok“ platformoje labiausiai patinka?
M. Sring pasakoja, kad ji „TikTok“ nuolat pamato vaizdo įrašus, kurie yra kategoriškai proizraelietiški arba palestinietiški, o priešingos pusės dažnai kritikuoja viena kitos turinį. „Atrodo, kad būtent propalestinietiškas turinys yra populiaresnis tarp Z kartos vartotojų – 1997–2021 m. gimusių žmonių“, – teigia korespondentė.
„TikTok“ vaizdo įrašai su grotažymėmis „istandwithisrael“ sulaukė daugiau nei 240 mln. peržiūrų – palyginti su daugiau nei 870 mln. peržiūrų vaizdo įrašų, kuriuose naudojama grotažymė „istandwithpalestine“. Tai panašu į kitų vaizdo įrašų svetainių, populiarių tarp jaunesnių vartotojų, rodiklius.
Daugelis šių vaizdo įrašų buvo paskelbti po to, kai spalio 7 d. „Hamas“ užpuolė Izraelį – tačiau kai kurie buvo paskelbti ir anksčiau.
Pastebimas ryškus kontrastas tarp to, kaip atrodo populiariausias bet kurią pusę palaikantis turinys.
Pavyzdžiui, daugiausiai teigiamų reakcijų tarp jaunesnių vartotojų sukelia tinklaraštininkų, dirbančių Gazos ruože, vaizdo įrašai ir palestiniečius palaikantys vartotojai, komentuojantys Izraelio ir Gazos karą iš savo miegamųjų.
Tuo tarpu Izraelio gynybos pajėgų karių turinys atrodo labiau nušlifuotas ir kuruojamas – bandoma žaisti pagal „TikTok“ tendencijas.
Tačiau kyla klausimų, kiek bet kuri iš pusių – Izraelio vyriausybė ar „Hamas“ – dalyvauja skatinant ar nukreipiant neoficialų turinį, teigia M. Spring.
Neapykanta ir poliarizacija
Norėdama sužinoti daugiau, korespondentė pasakoja susiradusi kelis „TikTok“ turinio kūrėjus, tarp jų ir Izraelio kareivį Danielį. Didžiausio populiarumo sulaukusiame jo vaizdo įraše, kuris pasiekė 2,1 mln. peržiūrų, jis ir dar trys kariai, šiuo metu tarnaujantys ginkluotosiose pajėgose, šoka su ginklais, praėjus kelioms dienoms po spalio 7 d. išpuolių.
Nuo to laiko jo vaizdo įrašų peržiūros sumažėjo – jų vis dar daugiau nei po 10 000, bet nė iš tolo neprilygsta pirmiesiems dviems milijonams.
Nuolat mažėjantis peržiūrų skaičius gali reikšti, kad vartotojai nėra tokie imlūs tokiems vaizdo įrašams kaip anksčiau, ir dėl to tokie vaizdo įrašai nėra taip plačiai siūlomi kitiems vartotojams.
Korespondentė taip pat pabrėžia, kad didelis peržiūrų skaičius nebūtinai reiškia teigiamą priėmimą, nes vaizdo įrašais galima dalytis ir juos plačiai kritikuoti. „TikTok“ vartotojai dažnai sujungia įrašus – pakartotinai skelbia originalų vaizdo įrašą ir kartu skelbia savo reakciją į jį.
M. Spring teigia pastebėjusi, kad tai vyksta su kai kuriais Danielio įrašais. Tiek pakartotinai paskelbtuose jungtiniuose įrašuose, tiek komentaruose po paties Danielio įrašais kai kurie žmonės teigia, kad jo šokių vaizdo įrašai rodo nepagarbą Gazos ruože žudomiems civiliams.
Pats Danielis sako, kad jo turinys susilaukė ir „palaikančių vartotojų“ ir tų, kurie skelbė neapykantą, o kartais ir antisemitinius įžeidinėjimus. Įžeidžiančių komentarų prie jo publikuotų vaizdo įrašų ir kitų įrašų apie Izraelį buvo ir iš „Hamas“ remiančių paskyrų, kuriose melagingai teigiama, kad spalio 7 d. paimti įkaitai iš tikrųjų buvo apmokami aktoriai arba juos nužudė Izraelio pajėgos.
„Nepriimu neapykantos asmeniškai, nes, pirma, nieko blogo nepadariau, [ir] antra, žmonės visame pasaulyje yra taip persismelkę neapykantai Izraeliui, todėl nesvarbu, kas [yra] mano turinyje“, – aiškina Danielis.
Neseniai vykusiame susitikime su „TikTok“ vadovais aktorius komikas Sacha Baronas Cohenas apkaltino socialinį tinklą „sukūrus didžiausią antisemitinį judėjimą nuo nacių laikų“ – ir jis nėra vienintelė žydų kilmės garsenybė, išreiškusi susirūpinimą po spalio 7 d. išpuolių.
Neseniai paskelbtame tinklaraščio įraše „TikTok“ teigė, kad jų „rekomendacijų algoritmas taiko griežtas priemones, užkertančias kelią manipuliacijoms“. Socialinės žiniasklaidos bendrovė taip pat pranešė, kad nuo spalio 7 d. iki lapkričio 17 d. pašalino daugiau kaip 1,1 mln. vaizdo įrašų konflikto regione – dėl to, kad jie pažeidė bendrovės taisykles, įskaitant „Hamas“ propaguojantį turinį, neapykantos kalbą, terorizmą ir dezinformaciją.
Bendrovės skelbiamose turinio gairėse draudžiamas „islamofobiją ar antisemitizmą propaguojantis turinys“ – prieš kurį, kaip teigia patys „TikTok“, jie imasi veiksmų.
Peržiūrėjus propalestinietišką turinį, kai kurių kūrėjų vaizdo įrašai yra kitokio stiliaus.
Ariana, kuri dalijasi vaizdo įrašais apie karą iš savo namų JAV, dažnai kalba tiesiai į kamerą tiesiog savo miegamajame. Ji pateikia savo nuomonę apie su karu susijusius įžymybių įrašus arba apie vaizdus iš Gazos ruožo.
„Kai pirmą kartą pradėjau skelbti apie Palestiną [po spalio 7 d.], mano įrašų parodymų skaičius sumažėjo. Praradau daug sekėjų“, – teigia Ariana, apibūdindama Izraeliui pritariančių vartotojų kritiką. Tačiau kitomis savaitėmis, kai ji ėmė daugiau skelbti apie tai, kas, jos manymu, yra Izraelio propaganda, jos „TikTok“ įrašai pradėjo sulaukti daugiau populiarumo.
„Žmonės pradėjo mane atrasti, todėl skaičiai ėmė kilti į viršų“, – sako ji. Mergina teigia, kad dažniausiai internete „sulaukdavo daug palaikymo“ – ypač iš žmonių, kurie „jautė, kad negali pasitikėti tradicine žiniasklaida“.
Tačiau ji taip pat teigia patyrusi islamofobinę neapykantą ne tik „TikTok“, bet ir „Instagram“ bei kitose socialinės žiniasklaidos platformose.
Tiek Danielis, tiek Ariana teigia, kad jų turinio neremia jokie politiniai veikėjai ar kitos grupės.
Osamos bin Ladeno laiškas
Kai vartotojams pateikiama vis daugiau turinio, patvirtinančio tam tikrą naratyvą, lengviau suprasti, kaip kraštutinės idėjos gali pradėti populiarėti, teigia M. Spring.
Taip neseniai atsitiko „TikTok“, kai keli vadinamosios Z kartos vartotojai pradėjo reklamuoti 2002 m. Osamos bin Ladeno „Laišką Amerikai“, kurį jis parašė kaip rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių, per kuriuos JAV žuvo 3000 žmonių, pateisinimą.
Šiose žinutėse iš esmės buvo siūloma manyti, kad O. bin Ladeno pozicija nebuvo be pagrindo – ir kad buvo pateiktas alternatyvus požiūris į JAV dalyvavimą Artimųjų Rytų konfliktuose. Tačiau juose nebuvo užsiminta apie pirminio laiško antisemitines pastabas ir homofobinę retoriką.
„TikTok“ teigė, kad vaizdo įrašų apie laišką buvo nedaug, tačiau susidomėjimas padidėjo tada, kai jie buvo paskelbti socialiniame tinkle „X“ (buvęs „Twitter“). Po to „TikTok“ pašalino vaizdo įrašus ir užblokavo paiešką pagal „Laiškas Amerikai“.
„X“ – viskas kitaip
Ilgiau veikiančiose platformose – tokiose kaip „X“ – situacija kitokia, rašo M. Spring.
Platforma kaltinama tuo, kad čia leidžiama skleisti smurtinį, neapykantą kurstantį ir klaidinantį turinį. Jos naujasis savininkas Elonas Muskas taip pat kritikuojamas dėl savo reakcijos į antisemitines sąmokslo teorijas propaguojančius įrašus.
Vėliau E. Muskas tvirtino, kad jis nėra antisemitas, o socialinės žiniasklaidos bendrovė gynė savo požiūrį į žalingą turinį. Tačiau priešingai nei „TikTok“, „X“ tradiciškai buvo politikų ir žurnalistų pamėgta platforma – ir atrodo, proizraelietiškas turinys vis dar turi didelę įtaką šiame rate.
Remiantis paties „X“ duomenimis, panašu, kad oficialioje Izraelio valstybės paskyroje dalijamasi kuruojamu turiniu – įskaitant vaizdo įrašus apie „Hamas“ paimtus įkaitus – ir jie sukaupia didžiulius peržiūrų skaičius. Pavyzdžiui, nuo lapkričio 16 iki 21 d. oficialioji Izraelio paskyra tinkle „X“ surinko daugiau nei 40 mln. peržiūrų.
Palyginimui, oficiali Palestinos misijos prie JT paskyra per tą patį laikotarpį „X“ tinkle sulaukė vos daugiau nei 200 000 peržiūrų, ir turi kur kas mažiau sekėjų.
M. Spring teigia radusi įrodymų, kad oficialiosios „X“ paskyros taip pat skleidė dezinformaciją.
Korespondentės teigimu, spalį Izraelio valstybė paskelbė melagingus teiginius, kad per Izraelio smūgius nužudyto ketverių metų palestiniečių berniuko kūnas buvo tik lėlė. Izraelio ambasados Jungtinėje Karalystėje atstovas spaudai tiesiogiai nepakomentavo nei šių socialinės žiniasklaidos pranešimų, nei vaiko mirties aplinkybių.
Anot M. Spring, melagingus teiginius taip pat skleidė „Hamas“ ir palaikančios paskyros. Tačiau nesant oficialių paskyrų, turinčių daug sekėjų, atrodo, kad šios melagingos žinios internete skleidžiamos labiau išsklaidytai.
Pavyzdžiui, komentarai, kuriuose teigiama, kad kitas ketverių metų berniukas – izraelietis – kuris žuvo, kai „Hamas“ užpuolė jo namus, buvo „apmokamas aktorius“.
Parengta pagal BBC.
