Tyrimo metu paaiškėjo, kad Vyriausybės patvirtintame draudžiamų technologijų sąraše bepiločių orlaivių net nebuvo ir jie atsirado tik š.m. lapkričio pradžioje. Remiantis LRT turima informacija, dalis kritinių įstaigų kiniškus telefonus pirko Seimą purtant kinų interesų dramai dėl parlamentarų kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT).
Šiemet kovą, spalį ir lapkritį Kauno savivaldybės administracija iš viso įsigijo apie 110 kiniškų „Xiaomi“ telefonų ir tam numatė išleisti daugiau kaip 20 tūkst. eurų. Analogiškus telefonus šiemet pirko ir kitos įstaigos – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Pasienio kontrolės punktų direkcija ir Transporto saugos administracija.
Nors kontrolės punktų direkcija įsigijo tik 5 „Xiaomi“ telefonus, Transporto saugos administracija liepą pirko 30 vienetų, o energetikos politiką ir kainas reguliuojanti taryba – 18.
LRT duomenimis, Valstybės žemės fondas pernai balandžio pabaigoje už daugiau kaip 10 tūkst. eurų pirko „DJI Phantom“ droną. Tokį patį orlaivį už daugiau kaip 16 tūkst. pernai lapkritį pirko ir Aplinkos apsaugos agentūra.
Muitinės kriminalinė tarnyba, Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos geležinkelių dukterinė bendrovė „LTG Infra“ jau įsigaliojus draudimui įsigyti kinišką įrangą pasirašė pirkimų sutartis dėl dronų „DJI Mavic“. Vilniaus rajono savivaldybės administracija pernai metų gale įsigijo ir „DJI“ droną ir „Hikvision“ vaizdo stebėjimo kamerą.
ELTA primena, kad Mišriai Seimo narių grupei priklausantis politikas Petras Gražulis sugebėjo surinkti 35 parlamentarų parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis įvertintų Vyriausybės nutarimą, kuriuo Kinija įtraukta į nepatikimą programinę įrangą teikiančių šalių sąrašą.
Nors iniciatyva buvo nesėkminga, ši pasirodžiusi informacija sukėlė tikrą sujudimą tarp opozicijai priklausančių parlamento narių. Nė vienas kalbintas parlamentaras negalėjo prisiminti, ar Seime buvo renkami parašai ir ar pats tokį parašą buvo padėjęs. Didesnioji dalis kalbintų politikų tik leido suprasti – abejonių dėl Vyriausybės sprendimo pagrindo nebekyla.
Seimo nariai savo kreipimesi nurodė, kad Vyriausybės nutarimo nuostata, susijusi su Kinija, pažeidžia konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, draudžiantį nustatyti konstituciškai nepagrįsta diferencijuotą teisinį reguliavimą. Kreipimesi nurodoma, kas toks reguliavimas nėra pagrįstas ar proporcingas.
Be to, į KT pasikreipusių parlamentarų teigimu, toks nutarimas suteikia Vyriausybei teisę pačiai – nesikonsultuojant su Prezidentūra ar Seimu – priimti sprendimus dėl užsienio politikos krypčių.
