„Šiuo metu tikriausiai nerasime nė vienos parduotuvės, kuri nesiūlytų kokių nors nuolaidų, nebandytų įpiršti specialių pasiūlymų ir pan. Jei fizinėse parduotuvėse prekes galime pačiupinėti, pabendrauti su pardavėjais ir daiktus dažniausiai įsigyti saugiai, tai internete pavojų slypi kur kas daugiau“, – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.
Anot jo, šiuo metu itin svarbu kritiškai vertinti pardavėjų siūlomas kainas, nepirkti iš nepatikimų pardavėjų ar parduotuvių, su kuriomis niekada anksčiau neteko susidurti, nepasimauti ant siuntų tarnybomis apsimetančių sukčių kabliukų.
Būtina stebėti kainas
Šiuo metų laiku pastebimas ryškus atsiskaitymų internete augimas, pirkėjai kur kas dažniau atsiskaito už didesnės vertės pirkinius, kurių galbūt negalėtų įsigyti be nuolaidų. Vis dėlto net ir perkant brangius daiktus ne visuomet jų kaina vertinama kritiškai, ypač tuomet, kai ji nėra stebima ilgesnį laiką.
„Didelės nuolaidos pirkėjus dažnai tarsi apakina, jie pinigus moka pamiršę kritinį mąstymą. Vis dėlto, jei norite kokio nors brangesnio pirkinio, jo kainą būtų gerai sekti bent kelis mėnesius. Taip apsidrausite nuo pardavėjų triukų, kai prekių kaina iš pradžių padidinama, paskui šiek tiek sumažinama. Yra daug pardavėjų, kurie nuolaidas taiko sąžiningai, deja, tokie yra tikrai ne visi. Mažai tikėtina, kad vienas pardavėjas tą pačią prekę parduos už perpus mažesnę kainą nei kitas. Jei kaina itin maža, pasiūlymą būtina vertinti itin kritiškai“, – sako A. Kamarauskas.
Anot jo, brangesnius pirkinius pravartu planuoti, palyginti kainas skirtingose parduotuvėse, pasižiūrėti, kokias nuolaidas parduotuvės taikė prieš kelis mėnesius ar net praėjusiais metais.
„Šiuo metu labai dažnai perkama emociškai, susiviliojama visai nedidelėmis ar net netikromis nuolaidomis. Emocingi pirkėjai itin patrauklūs ir sukčiams, kurie bando pasinaudoti silpnybės akimirkomis, duodami labai mažai laiko apsispręsti“, – kalba A. Kamarauskas.
Gerai pagalvokite
Šiuo metu smarkiai padaugėja elektroninių laiškų iš parduotuvių, kuriose kažkada galbūt apsipirkote ar tik lankėtės. Dažniausiai tai tiesiog reklaminiai pranešimai, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai sukčiai bando pirkėjus apgauti siųsdami informaciją iš į pardavėjus panašių, tačiau netikrų elektroninių pašto dėžučių.
„Jei perkant internetu kyla kokių nors abejonių, visuomet patartina paskambinti tiekėjui ir įsitikinti, ar parduotuvė iš tiesų egzistuoja, ar yra galimybė prekę apžiūrėti gyvai ir pan. Tai leis nepakliūti į apgavikų pinkles. Praktika rodo, kad fiktyviose parduotuvėse jums į skambutį niekas neatsakys, jokios informacijos apie prekę nesuteiks. Tai aiškus signalas, kad tokią parduotuvę reikia aplenkti“, – pataria pašnekovas.
Dėl to, anot jo, itin svarbu nepulti atidarinėti kiekvieno pasitaikiusio laiško, nevesti jokių svarbių asmeninių duomenų, jei nėra visiškai pasitikima prekybininkais, įtarimų kelia laiško siuntėjo el.pašto adresas.
„Per išpardavimus susidurti su nesąžiningais prekybininkais internete tikimybė smarkiai išauga, todėl svarbiausias patarimas – pirmenybę teikti jau patikrintoms parduotuvėms, kurios iki šiol niekada nenuvylė. Itin dideles akcijas taikantys nežinomi pardavėjai turėtų kelti dvejonių“, – sako A. Kamarauskas.
Sukčiavimo būdų gausu
Tobulėjant skaitmeniniams kanalams, deja, tobulėja ir sukčių taktikos. Nors bankų sistemos šiandien yra visiškai saugios, dėl nepakankamo žmonių budrumo kasdien visame pasaulyje įvyksta tūkstančiai sukčiavimo atvejų, kai iš bankų klientų bandoma išvilioti pinigus, sukčiaujama meluojant apie prekėms taikomas nuolaidas.
Apgaudinėjant klientus pasitelkiamos psichologinės manipuliacijos, siekiant paskatinti klientą priimti skubų, neracionalų ir nesaugų sprendimą. Pirkėjai taip pat klaidinami, pateikiant didelį kiekį informacijos, šantažuojant, siekiant pabrėžti kliento „neišmanymą“ ir verčiant priimti sprendimus, nesusipažinus su situacija.
Neretai pasitaiko ir bandymų apsimesti kitu asmeniu ar įmone, klastojant interneto svetaines, klientų aptarnavimą, komunikaciją, siekiant, kad klientas patikėtų, jog bendrauja ne su sukčiumi. Taip pat sukčiai atlieka žvalgybą, t. y. bando sužinoti žmonių duomenis, pavyzdžiui, per socialinius tinklus, kuriuos vėliau panaudoja sukčiavimui.
