„Įvairūs išradimai ir kitos intelektinės nuosavybės formos Lietuvoje buvo aktyviai kuriamos nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų. Kalbant apie išradimus, po truputį keičiasi tik sritys, kuriose jie yra patentuojami. Jei prieš dvidešimt ar trisdešimt metų būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais, žemės ūkiu, tekstile susijusių išradimų, tai pastarąjį dešimtmetį kur kas didesnį aktyvumą matome teikiant patentų paraiškas automatizavimo, robotizavimo, IT, tvarumo bei ekologijos srityse. Tai natūralu, nes visas pasaulis eina išmanumo ir žalumo link, tad ir Lietuvos kūrėjai neatsilieka“, – komentuoja Valstybinio patentų biuro direktorė Irina Urbonė.
Dominuoja technologijos
Valstybinio patentų biuro duomenys rodo, kad tiek dabar, tiek prieš kelis dešimtmečius buvo patentuojama panaši proporcija išradimų, skirtų žmogaus poreikių tenkinimui, taip pat išradimų chemijos bei metalurgijos ir įvairių technologinių procesų bei transportavimo srityse. Tuo tarpu fizikos ir elektros sričių išradimų dalis pastarąjį dešimtmetį paaugo daugiau nei dvigubai.
„Nuo 2013 metų tarp Lietuvoje patentuotų išradimų dominuoja procesų automatizavimas, robotizavimas, išmaniosios technologijos, lazeriai, su IT ir dirbtinio intelekto naudojimu susiję sprendimai. Išradėjus kurti paskatino ir COVID-19 pandemija, kuomet buvo patentuotos apsauginės kaukės ir plaučių ventiliavimo įrenginiai. Dėmesio sulaukė ir tvarumo bei ekologijos sritys, išradėjai aktyviai patentavo su alternatyviu energijos generavimu bei elektromobiliais susijusius sprendimus“, – vardija I. Urbonė.
1994–2003 metais išradimai, jos teigimu, buvo kiek žemiškesni. Tuomet būdavo patentuojama daugiau su maisto ir gėrimų gamybos būdais ir kompozicijomis, žemės ūkiu, tekstile susijusių sprendimų: lietuviško midaus, karčiosios trauktinės, sviesto, torto ar rūkytos dešros gamybos būdai, sliekidė-šiltnamis, bulvių ar valgomųjų grybų auginimo būdai, džinsinių ir įvairių medvilninių audinių apdorojimo būdai ir kiti šių sričių sprendiniai.
Nuo žuvų ieškiklių iki terapijos prietaisų
Intelektinė nuosavybė paprastai nekuriama vien dėl įdomumo, esminis tikslas yra ją komercializuoti. Lietuvos kūrėjų išradimai, pasak I. Urbonės, komercializuojami pakankamai sėkmingai, atranda savo nišą tarp pirkėjų.
„Kaip vieną pavyzdžių galima paminėti mobilų, su išmaniaisiais įrenginiais suderintą išmanųjį žuvų ieškiklį (echolotą) „Deeper“, patentuotą 2012 m. ir nuo to laiko sėkmingai parduodamą daugiau nei 50-yje užsienio rinkų. Echolotai naudojami seniai, bet buvo brangūs ir nepatogūs dėl didelio dydžio, todėl „Deeper“ laikomas tikra inovacija“, – sako ji.
Lietuvoje yra patentuotas bei komercializuotas ir ne vienas su dviračiais susijęs išradimas. Pavyzdžiui, lietuvių išrastas dviračių laikiklis „Parkis“ leidžia taupyti vietą, kabinant dviratį vertikaliai, nenaudojant fizinės jėgos. Komercinės sėkmės užsienyje sulaukė ir kitas išradimas – elektrinė frikcinė pavara dviračiui „Rubbee“, kuri gali būti uždėta ant paprasto dviračio, taip paverčiant jį elektriniu, o su pilnai įkrauta baterija galima nuvažiuoti apie 25 km atstumą.
Žmonėms, sergantiems Parkinsonu ar esencialiniu tremoru, kuriam būdingas nevalingas kūno drebėjimas, pažįstamas ir taip pat Lietuvoje patentuotas „Vilimed“ terapinis kamuoliukas, skirtas sumažinti rankų drebėjimą ir taip lengviau atlikti kasdienes veiklas.
Pašnekovė sako, kad sėkmingą patento komercializavimą iš dalies parodo jo galiojimo trukmė. Už patento galiojimo pratęsimą nuo trečiųjų galiojimo metų mokamas metinis mokestis, kurio nesumokėjus patentas panaikinamas. Maksimali patento galiojimo trukmė yra 20 metų.
„Turime tikrai nemažai 20 metų galiojusių arba dvidešimtuosius galiojimo metus einančių Lietuvos subjektams priklausančių nacionalinių patentų, registruotų tokiems išradimams kaip lietuviško midaus bei midaus trauktinių gamybos būdai, lietaus vandens akumuliavimo ir valymo įrenginiai, durų apsaugos įrenginys, karvių pieno kokybę gerinantis pašaras, sprogstamoji medžiaga ir jos gamybos būdas ir kitiems“, – komentuoja I. Urbonė.
Jos teigimu, nors šalyje kuriamos ir komercializuojamos intelektinės nuosavybės netrūksta, tačiau jos apsauga vis dar nėra tapusi natūraliu kitu žingsniu po jos sukūrimo.
„Verslo įmonės, didelės organizacijos turi įprotį apsaugoti viską, kas sukurta, nes žino, kad neapsaugota nuosavybė gali tapti lengvu grobiu ir nebūti pelninga. Tačiau mažesnių verslų savininkai, individualūs asmenys kartais tiesiog sukuria išradimą, tačiau nesiryžta jo apsaugoti, o gal nežino, kad tai reikia padaryti. Į intelektinės nuosavybės apsaugos būtinybę dėmesį norime atkreipti šiuo metu vykdoma kampanija #RinkisKasTikra, kuria skatiname visus teikti paraiškas dėl sukurto dizaino, prekių ženklo ar išradimo apsaugos, daugiau tuo pasidomėti ir neatidėlioti“, – teigia ji.
