Vaizdas iš pirmųjų metų perspektyvos: kaip Elonas Muskas pražudė „Twitter“

Analitikos kompanijos „Apptopia“ duomenimis, rugsėjį per parą prisijungiančių naujų vartotojų skaičius sumažėjo maždaug 13 proc. Dabar „X“ dirba apie 1,5 tūkstančio žmonių – 7,5 tūkstančiais mažiau, nei prieš metus. Prie šių „pasiekimų“ galima pridurti ir dar vieną: tai, kas iki E. Musko buvo viena iš svarbiausių medijų profesionalų, politikos aktyvistų ir plačiosios visuomenės susitikimo internete aikštelių, dabar buvusį autoritetą ir reikšmingumą sparčiai praranda.

Spalio gale „X“ darbuotojams pasiūlytas akcijų opcionas rodo, kad kompanijos kapitalizacija dabar siekia apie 19 mlrd. dolerių – tai yra, maždaug 55 proc. mažiau, nei 44 mlrd. dolerių, kuriuos prieš metus Elonas Muskas sumokėjo už „Twitter“. 2022 metų spalio 27 dieną baigto sandorio finansiniai dokumentai rodo, kad turtingiausias planetos žmogus sumokėjo po 54,2 dolerius už akciją. 2023 metų spalio 27 dieną viena „X“ akcija kainavo 33,6 dolerius.

E. Muskas niekada neslėpė, kad už socialinį tinklą smarkiai permokėjo. Pavyzdžiui, šių metų kovą jis elektronine žinute darbuotojams pranešė, kad jo vertinimu, kompanija kainuoja 20 mlrd. dolerių. Kaip bebūtų, verslininkas nusiteikęs optimistiškai – galbūt paprasčiausiai dėl to, kad nieko kito jam nelieka.

Per pirmą „X“ gimtadienį jis papasakojo, kokias perspektyvas mato – universalios programėlės su plačiausiu paslaugų ir galimybių sąrašu, įskaitant darbo paiešką ir pažinčių tarnybą. „Mes iš „Twitter 1.0 „ sparčiai darome universalią programėlę, kurioje naudotojas galės išpildyti bet kokį savo pageidavimą“, – paskelbė verslininkas. „Premium“ prenumeratoriams kompanija sukūrė naują būdą per platformą siųsti garso ir vaizdo pranešimus, o organizacijoms – naudotojo sąsają, kuria galima samdyti naujus darbuotojus per korporatyvinius profilius. Dar E. Muskas planuoja paleisti naujienų tarnybą „XWire“. Pasak jo, nauji „X“ produktai galės konkuruoti su „LinkedIn“, „YouTube“ ir „PR Newswire“.

Kardinalus Elono Musko planuotas „Twitter“ veiklos finansinio modelio pakeitimas buvo akcento perkėlimas nuo reklamos į mokamą prenumeratą. Šios reformos rezultatai nuvilia. Nepriklausomo tyrėjo Traviso Browno analizė rodo, kad 8 JAV dolerių mėnesinę prenumeratą moka nuo 0,95 iki 1,2 mln. „X“ vartotojų. Tai reiškia, kad prenumeratą įsigyti pavyko įtikinti vieną vartotoją iš 100 (mažiau nei 1 proc.).

Dabar prenumeratoriai atneša apie 120 mln. dolerių per metus. Tokie pinigai nėra pakankama pamaina ~4,5 mlrd. dolerių pajamoms iš reklamos, kuriuos „Twitter“ gaudavo iki savininko pasikeitimo. Daugelis stambių reklamdavių – pavyzdžiui, „Mondelez International“, „Coca-Cola“, IBM ir HBO – dabar reklamai išleidžia mažiau, nei iki 2022 metų spalio 27 dienos.

Specialistai apverktiną situaciją su reklama aiškina naujojo savininko politika. Jam valdant, socialinis tinklas tapo chaotiškesnis ir menkiau prognozuojamas, sako jie. „Sensor Tower“ duomenimis, dabar pagrindinių „X reklamdavių penketas reklamai išleidžia 67 proc. mažiau, nei prieš metus. Nemažai stambių reklamos agentūrų visiškai atsisakė dirbti su „X“.

Praėjusiais metais Elonas Muskas ne kartą viešai skelbė apie pagerinimą to, ką jis vadina turinio moderacija. Savo nuopelnu vadina naujoves – pavyzdžiui, galimybę vartotojams, sulaukiantiems didelio lankytojų srauto, dalintis pajamomis, balso pranešimus ir t.t. Taip pat verslininkas kelis kartus pabrėžė, kad niekada pelno nenešusi kompanija gali tapti pelninga jau kitų metų pradžioje.

Kadangi „X“ – kitaip nei „Twitter“ – nėra viešoji kompanija, kiek jai kainavo pirmieji metai su naujuoju savininku, nustatyti sunku. Didelį socialinio tinklo akcijų paketą iki E. Musko valdžiusi kompanija „Fidelity“ šių metų gegužę pareiškė, kad ji tinklą įvertino trigubai pigiau, nei iki sandorio. Beje, E. Muskas apsidraudė: jis dar prieš pirkdamas prašė būsimų jo darbo rezultatų nevertinti vien finansiniais terminais.

„Tai („Twitter“) negeba uždirbti pinigų, – pareiškė jis TED konferencijoje 2022 metų balandį. – Aš iš viso nekreipiu dėmesio į ekonomiką“.

Iš kitos pusės, jeigu prisimintume, kad jis į „Twitterio“ („X“) sumerkė apie 13 mlrd. iš bankų pasiskolintų dolerių – dėl ko dabar „Bloomberg“ vertinimu, vien šių skolų procentų aptarnavimui tenka mokėti po daugiau, nei 1,2 mlrd. dolerių per metus – pats metas paklausti: ar galės platforma iš viso dirbti kaip nepriklausoma kompanija?

Pirkdamas „Twitter“, Elonas Muskas žadėjo padaryti jį platforma, kurioje galėtų kalbėtis visi. Tačiau praktikoje visgi tokie patikinimai apie žodžio laisvę – ypač gausių jo oponentų požiūriu – reiškia dezinformaciją, melagienas ir netgi trolių bei ekstremistų apdovanojimą. Tuo pat metu naujasis valdytojas baudžia tuos, ką laiko savo ideologiniais priešais.

Pavyzdžiui, šių metų spalį jis panaikino „The New York Times“ auksinį ženklelį, patvirtinusį leidinio dalyvavimą programoje „Tikros organizacijos“, ir pavadino NPR (nekomercinį maždaug 1000 Amerikos susivienijimą) „valstybine žiniasklaida“ – tai yra, prilygino jas vyriausybinėms Kinijos ir kitų, Vakarų požiūriu, autokratinių šalių, vyriausybinei žiniasklaidai. Tokie veiksmai griauna ankstesnę informacijos patikimumo atpažinimo sistemą.

Tuo pat metu „X“ susilpnino turino moderavimo taisykles ir atvėrė kelią šimtams įrašų su klaidinančiomis nuotraukomis ir paveikslėliais – pavyzdžiui, netikrais prezidento Joe Bideno laiškais ar vaizdais iš videožaidimu, kurie pateikiami kaip kariniai HAMAS puolimo prieš Izraelį kadrai.

Žinoma, E. Musko politika ir elgesys apsunkino „X“ santykius su reklamdaviais, kurie nori būti užtikrinti, kad jų reklama neatsidurs greta, tarkime, pronacistinių įrašų. Tokie stambūs prekių ženklai, kaip „Merck & Co.“, „Hilton Worldwide“ ir „AT&T“ po kelių mėnesių nuo savininko pasikeitimo pasitraukė. Santykiai su tokiais svarbiais reklamdaviais, kaip „Eli Lilly & Co.“ ir „PepsiCo“, kaip nesunku nuspėti, gerokai subjuro, kai socialiniame tinkle pasirodė padirbti jų profiliai.

Gegužę „X“ pagaliau atsirado generalinis direktorius. Tinklą vystyti ir sugadintus santykius su reklamdaviais atkurti E. Muskas patikėjo Lindai Yaccarino, anksčiau dirbusiai „NBC Universal“. Nepaisant to, „X“ pajamos rugsėjį, kaip pripažino pats socialinio tinklo valdytojas, buvo daugiau nei perpus mažesni, nei iki įsigijimo.

Pernai metų gruodį Elono Musko pristatyta mokama prenumerata turėjo padidinti su reklama nesusijusias pajamas, o taip pat sumažinti brukalus ir trolinimą. Tačiau jos įvedimas paveikė priešingai. Nesąžiningi vartotojai mielai pirko jų profilio patikimumo įspūdį didinančius verifikacijos ženklus. Tuo tarpu daugelis eilinių naudotojų nesuprato, už ką jie turi mokėti.

Visus metus E. Muskas kur tik įmanoma taupė. Jo vadovaujamas „Twitter“ nemokėjo ne tik atleistiems darbuotojams, bet ir partneriams, ir tiekėjams (taip pat ir už nuomą) – kas baigėsi dešimtimis teisimo ieškinių. Pavyzdžiui, pasakojama, kad jis stengėsi parduoti savo darbuotojams biuro gėles. Buvo atleisti valytojai. Sklinda gandai, kad „Twitter“ Niujorko padalinyje netgi įsiveisė tarakonai. Pernai metų gale Elonas ne tik pavedė parduoti šimtus skulptūrų, kavos aparatų, organizacinės technikos vienetų ir baldų iš kompanijos biurų, dėl ko kilo kėdžių deficitas ir darbuotojams kartais tekdavo darbuotis stovint, p taip pat pakoregavo kavinės meniu ir smarkiai sumažino nemokamų patiekalų kiekį.

Visus metus po sandorio Elonas Muskas visaip stengėsi sumažinti socialinio tinklo kainą. Gi dabar jam ir Lindai Yaccarino reikės gerokai plušti, kad ji pakiltų. E. Muskas ne kartą kalbėjo apie „X“ pavertimą „programėle visiems“, kuria galima uždirbti ir tiekiant tokias paslaugas, kaip apsipirkimas ir mokėjimai – tačiau šios paslaugos lig šiol neveikia.

Anksčiau verslininkas užsimindavo, kad vieną gražią dieną norėtų „X“ padaryti vieša kompanija, tačiau tam tikrai reikėtų jos kainą pakelti iki didesnės sumos, nei už „Twitter“ jo sumokėti 44 mlrd. dolerių. Jei E. Muskas iš tiesų panorės išsikepurnėti iš duobės, kurioje dabar yra socialinis tinklas, jam reikės įtikinti reklamdavius ir naudotojus, kad jame liko bent kas, už ką verta mokėti pinigus.

Prieš metus septyni stambūs bankai, tarp kurių „Morgan Stanley“, „Bank of America“ ir „Barclays“, „Twitter“ pirkimui paskolino Elonui Muskui apie 13 mlrd. dolerių. Įprastai šią skolą jie netrukus būtų perdavę Volstryto investavimo kompanijoms. Tačiau per praėjusius metus investuotojų susidomėjimas „Twitter“ smarkiai sumenko, todėl bankai kreditoriai lig šiol laiko šią skolą savo balansuose.

Šiuo metu bankai savo nuostolius vertina mažiausiai 15 proc. – arba apie 2 mlrd. dolerių. Tai reiškia, kad stambūs E. Musko ir „Twitter“ kreditoriai – o konkrečiai „Morgan Stanley“, „Bank of America“, „Barclays“ ir „Mitsubishi UFJ Financial Group“ praras šimtus milijonų dolerių. Tačiau „BNP Paribas“, „Société Générale“ ir „Mizuho“ nuostoliai nebus tokie dideli.

Bankai kreditoriai šią skolą savo balansuose laiko jau metus – kas korporacijų finansų matais yra amžinybė. Beje, jie tikėjosi šios skolos atsikratyti iki rugsėjo 4., tačiau planams išsipildyti nebuvo lemta. Dabar bankininkai planuoja skolą parduoti dalimis.

Viena iš problemų tikriausiai taps žemas „X“ kredito reitingas: jis smarkiai apsunkins skolos pardavimą. Pernykštį sandorį gerai žinantys bankininkai tvirtina, kad Elono Musko veiksmai ir susilpnėjusi reklamos rinka gali lemti „X“ „šiukšlinį“ reitingą (kas ne taip jau retai pasitaiko kompanijoms su aukšta bankroto rizika). Tiesa, E. Muskas pernai tvirtino, kad „Twitter“ po savininko pasikeitimo nė karto nebuvo prie bankroto ribos. Generalino direktoriaus poste atsiradusi L. Yaccarino taip pat, kaip ir E. Muskas, viliasi, kad kompanija jau kitais metais bus pelninga.

Kalbant apie „X“ skolos struktūrą, tai pusę jos – 6,5 mlrd. dolerių – sudaro ilgalaikė skola. Dar 6 mlrd. dolerių po lygiai padalinti tarp neužtikrintų ir užtikrintų obligacijų. Likęs 0,5 mlrd. – atnaujinama kredito linija.

E. Musko kreditorių septynetui gresia dar ir patekti į finansų reguliatorių akiratį, kurie po pavasarį įvykusio „Silicon Valley Bank“ bankroto tokias situacijas vertina įtariau. Kuo ilgiau „X“ skola kabės bankų balansuose, tuo rimčiau juos stebės reguliatoriai, kurie kreditorius dažnai baudžia už tai, kad jie duoda pinigus kompanijoms su „šiukšliniais“ reitingais.

Daug geresni Elono Musko pagrindinio verslo – kompanijos „Tesla“ – reikalai. Visgi nevalia pamiršti, kad „geresni“ tik lyginant su „Twitter“/“X“, balansuojančiu ant bankroto ribos.

Kad „Tesla“ turi daugybę problemų, patvirtina jos trečiojo ketvirčio ūkinės ir finansinės veiklos rezultatai. Įprastai užtikrintas ir ambicingas, multimilijardierius spalio 19 dienos telekonferencijoje nebuvo panašus į save. E. Muskas kartais virpančiu nuo emocijų balsu pranešė neįtikimus „Tesla“ veiklos nuo liepos iki rugsėjo rezultatus ir pabandė paaiškinti atsilikimą nuo ekonomistų prognozių neramumais visoje planetoje. Populiarus tinklaraštininkas Kevinas Paffrathas atkreipė dėmesį į tai, kad multimilijardierius elgėsi kaip „mažas vaikas“ ir kartą „vos nepravirko“. „Wedbush Securities“ analitikas Danas Ivesas šį E. Musko pasirodymą pavadino „minikatastrofa“.

Dauguma „Tesla“ finansinių-ekonominių rodiklių buvo žemesni, nei prognozavo analitikai. Pajamos – 23,35 mlrd. dolerių (24,06 mlrd. dolerių). laisvi pinigų srautai – 848 mln. dolerių (2,59 mlrd. dolerių), bendrosios pajamos – 17,9 proc. (18 proc.), kapitalo išlaidos – 2,46 mlrd. dolerių (2,03 mlrd. dolerių). Operatyvinis rentabilumas sumažėjo iki 7,6 proc. (17,2 proc.). E. Muskas patvirtino, kad elektromobilių tiekimo tikslas nepasikeitė – 1,8 mln. elektromobilių per visus 2023 metus. Tačiau jis visgi nepridūrė, kad tam reikės pirkėjams paskutinį ketvirtį patiekti 0,5 mln. elektromobilių, kai trečiąjį ketvirtį buvo patiekti 435 tūkstančiai.

„Tesla“ veiklos finansiniai rezultatai vasarą ir rudens pradžioje investuotojus aiškiai nuvylė: jei spalio 17 d. „Tesla“ akcijos kainavo 254,85 dolerius, tai po dviejų dienų, spalio 19 – jau 227,2 dolerius: tai yra, 10,85 proc. mažiau. Po telekonferencijos E. Musko, kuriam priklauso 13 proc. Tesla akcijų, turtas sumažėjo 16,1 mlrd. dolerių.

Itin nebūdingai atsargiai Elonas Muskas telekonferencijoje kalbėjo ir apie savo flagmano ateitį. Pavyzdžiui, jo žodžiai apie gigafabriką Meksikos Monterėjuje – šeštąją „Tesla“ automobilių gamyklą, beje, didžiausią ir brangiausą, kuri, kaip šių metų kovą paskelbė pats verslininkas, kainuos 10 mlrd. dolerių. E. Muskas pranešė apie gamyklos veiklos pradžios nukėlimą dėl labai aukšto nustatyto palūkanų normos lygio, dėl kurio skolinimasis tampa brangiu ir nenaudingu.

Tuo metu septyniuose Švedijos miestuose esančiose „Tesla“ remonto įmonėse prasidėjo streikas – dėl Musko nenoro sudaryti kolektyvinę sutartį su automechanikų interesus atstovaujančia profesine sąjunga „IF Metall“.

Multimilijardierius tvirtina, kad santykiai su profsąjungomis kompanijos verslo modelyje nėra numatyti. Žinoma, Švedija nėra pati svarbiausia ir judriausia „Tesla“ veiklos žemėlapio vieta, ir streike dalyvauja vos 600 žmonių. Tačiau lengva suprasti ir niekuomet savo stipraus priešiškumo profsąjungoms neslėpusio E. Musko užsispyrimą – nes kolektyvinės sutarties pasirašymas Švedijoje gali tapti precedentu 127 tūkstančiams „Tesla“ darbuotojų kitose šalyse.

„Elono Musko verslo modelis pagrįstas (dirbančio) žmogaus teisių negerbimu, – pareiškė 50 milijonų dirbančiųjų daugiau nei 140 šalių jungiančios profesinės sąjungos „IndustriALL“ generalinis sekretorius Atle Høie. – Tačiau dabar jis susidūrė su viena iš stipriausių profsąjungų. Mes privalome sugriauti „Tesla“ verslo modelį, ir Švedija – geriausia tam tinkama vieta“.

„Teslai“ ir E. Muskui nemaloniausia, kad dabar prie visų automobilių gamintojų, išskyrus „Tesla“, automobilius remontuojančių ir aptarnaujančių mechanikų prisijungė ir keturių stambiausių Švedijos uostų dokų darbuotojai, lapkričio 7 dieną nutraukę „Tesla“ elektromobilių iškrovimą. Streikuotojus taip pat palaikė buvęs Švedijos premjeras, o taip pat ir buvęs „IF Metall“ profsąjungos lyderis Stefanas Löfvenas, kuris „Facebooke“ parašė: „Gėda, Tesla, gėda!“

Telekonferencijoje Elonas Muskas stulbinamai atsargiai pasisakė ir apie įdomiausią „Tesla produktą – ilgai lauktą elektrinį sunkvežimį „Cybertruck“, kuris užsakovus turėtų pasiekti jau lapkritį-gruodį.

„Cybertruck“ problemų Elonui Muskui tikriausiai sukėlė daugiau, nei visi ankstesni elektromobilių modeliai. Nuo 2019 metų elektrinio sunkvežimio parodymas buvo nukeltas bent tris kartus. Laikydamasis geriausių savo tradicijų, E. Muskas pasistengė pareklamuoti elektrinį sunkvežimį dar iki pristatymo filmuku, kuriame tvirtinama, kad naujasis gaminys yra neperšaunamas. Filmuke kairėje „Cybertruck „ pusėje aiškiai matomos tariamai 45 kalibro šaudmenų žymės. „Mes į vairuotojo dureles ištuštinome visą „Thompson“ kulkosvaidžio apkabą, kaip Al Caponės laikais, – parašė E. Muskas. – Nė viena kulka nepateko į saloną“.

Tačiau iš renginio Malibu matosi, kad bent jau juodam elektrinio sunkvežimio prototipui, už kurio vairo sėdėjo pagrindinis „Tesla“ dizaineris Franzas von Holzhausenas, iki konvejerio dar toli. Klipe gerai matomi, pavyzdžiui, tarpai tarp apdailos lakštų, į kuriuos galima prakišti pirštą. O metų pradžioje E. Muskas iš pavaldinių reikalavo, kad visos „Cybertruck“ detalės būtų pagamintos ne mažiau, nei 10 mikronų [0,01 mm] tikslumu.

Kur kas geriau reikalai klojasi kosminei E. Musko kompanijai – „Space Exploration Technologies“ („SpaceX“), kurios verslininkui priklauso 42 proc. akcijų. „SpaceX“ neseniai pasirašė 180 mln. eurų sutartį su Europos komisija, pagal kurią turės iškelti Europos palydovus į Žemės orbitą. EK kreipėsi pagalbos į E. Muską tada, kai paaiškėjo, kad Europos raketų „Ariane“ programa buksuoja.

Perspektyvia „SpaceX“ veiklos kryptimi tebelieka nuošalių planetos vietų aprūpinimo sparčiu plačiajuosčiu interneto ryšiu programa „Starlink“. E. Muskas internetą teikia palydovais, kurių iš viso planuojama paleisti 12 tūkstančių.

Prieš pusantrų metų netikėtai atsirado dar viena potencialiai labai pelninga plėtros kryptis. Po 2022 vasario 24-os Musko palydovais susidomėjo kariškiai. Analogiškas programas dabar karštligiškai stengiasi sukurti daugelis šalių, tarp kurių ir Rusija – tačiau konkuruoti su „Starlink“ bent jau kol kas niekas nepajėgia.

Birželį „SpaceX“ pasirašė kokybiško ryšio Ukrainos kareiviams užtikrinimo kontraktą su Pentagonu, o rugsėjį – su JAV Karinėmis oro pajėgomis. Nepaisydamas akivaizdaus kariškių dėmesio, Elonas Muskas rugsėjo 27 dieną savo „X“ puslapyje parašė, kad „Starlink“ privalo būti civiliu tinklu ir nedalyvauti karuose.

Daugybė problemų nekliudo Elonui Muskui likti turtingiausiu planetos žmogumi. Sėkmingo verslininko reputacija irgi tebegalioja. Kompanijos „Morning Brew and Generation Lab“ spalį (apklausus 1000 amerikiečių studentų) sudarytame populiarumo reitinge Elonas Muskas užima trečią vietą ir su savo surinktais 35 proc. nusileidžia tik Billui Gatesui ir Jeffui Bezosui (50 ir 40 proc. atitinkamai).

Kalbant apie turto dydį, „Bloomberg Billionaires Index“ sąraše E/ Muskas neužleidžia lyderio pozicijos ir yra gerokai atsiplėšęs nuo kitų: lapkričio 12 duomenimis jo turtas įvertintas 205 mlrd. dolerių. Per 10 su puse 2023 metų mėnesių jo turtas išaugo beveik 68 mlrd. dolerių. Maksimalus – 255 mlrd. dolerių – jis buvo liepos viduryje.