31 x 10 metrų ploto didžiulis statinys, esantis netoli dabartinio Berlyno, yra didžiausias žinomas senovinis tokio tipo statinys regione. Jis buvo pastatytas kažkur tarp X ir IX a. pr.m.e., šiaurietiškajame bronzos amžiuje (2200–500 m. pr. m. e.), skelbiama pranešime.
„Mus pribloškė tai, kokio dydžio turėjo būti šis pastatas“, – teigia Vokietijos Georgo Augusto universiteto archeologas Immo Heske, kuris su savo komanda salę atrado kovo mėnesį. Mokslininkai šį atradimą pavadino „įspūdingu radiniu“.
Mokslininkai mano, kad šis pastatas kadaise buvo karaliaus Hinco (vok. Hinz), numanomo Prignico, dabar esančio Šiaurės Vokietijos apskrityje, valdovo, palaidoto auksiniame karste, susirinkimų salė, rašoma žurnalo „Spiegel Science“ straipsnyje.
Tačiau apie karalių, kurio istorija iki šiol išlieka paslaptimi, žinoma nedaug.
Tolesnis salės tyrimas atskleidė, kad pastato sienos buvo pastatytos naudojant medines lentas ir statybų techniką, kai tarp medinių grotelių juostų įterpiama lipni medžiaga, pavyzdžiui, drėgnas dirvožemis ir molis – ir apdailintos molio tinku. Stogas buvo dengtas šiaudais arba šiaudais.
Dėl pastato aukščio, kuris siekė 7 m, tyrėjai mano, kad statinys galėjo būti kelių aukštų. Be išlikusios salės, archeologai atkasė centre esantį židinį ir miniatiūrinį indą, galbūt naudotą ritualams.
Statinys yra toje pačioje teritorijoje kaip ir kapinės, kurias darbininkai atsitiktinai aptiko 1899 m. Tarp Vokietijos ir Danijos rasti tik du kiti tokio dydžio pastatai.
Parengta pagal „Live Science“.
