Pernai metais pirmą kartą paskelbtas „Moterų technologijų srityje barometras“ užfiksavo įspūdingą šuolį: į įvairias IT krypčių studijas Lietuvos kolegijose ir universitetuose įstojo 71 proc. daugiau moterų, negu prieš metus. Tačiau išanalizavus šių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus paaiškėjo, kad šių metų barometro duomenys – jau ne tokie džiuginantys.
„Moterų technologijų srityje barometras“ sudarytas IT bendrovės „Adform Lietuva“ iniciatyva bendradarbiaujant su Nacionaline švietimo agentūra (NŠA), kuri surinko ir susistemino bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenis. Šia iniciatyva, kuri skelbiama minint Pasaulinę informacinių technologijų plėtros dieną, siekiama fiksuoti, kaip kinta lyčių proporcijos šalies aukštųjų mokyklų IT studijose ir išryškinti įvairovės IT sektoriuje svarbą. NŠA pažymi, kad duomenys, kuriais remiantis sudarytas barometras, yra preliminarūs ir dar gali nežymiai keistis.
„Į IT krypčių bakalauro ir magistrantūros studijas kolegijose ir universitetuose šiemet priimtos 469 moterys, arba 14,5 proc. mažiau, negu 2022 m. Priėmimas į IT studijas kolegijose šiemet didėjo – čia studijuoti informacinių technologijų šiemet įstojo 7,2 proc. daugiau moterų, negu pernai, tuo tarpu universitetuose į IT studijas įstojusių moterų skaičius sumažėjo 19,2 proc.
Tiesa, iš duomenų matome, kad situacija atskiruose universitetuose gali labai skirtis. Pavyzdžiui, į bakalauro IT krypčių studijas Vilniaus universitete įstojusių moterų skaičius šiemet 11 proc. susitraukė, o Kauno technologijos universitete – 16 proc. padidėjo“, – barometro duomenis apžvelgia „Adform“ žmogiškųjų išteklių direktorė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.
Beje, kaip atkreipė dėmesį Kauno technologijos universiteto atstovas Mantas Lapinskas, magistrantūros studijose praeitų metų priėmimo duomenis gerokai padidino „EdTech“ projekto finansuojamų studenčių priėmimas, kuris šiemet jau nebuvo vykdomas. Jį atmetus, šių ir praėjusių metų moterų priėmimo į IT studijas pokytis jau būtų minimalus.
„Palyginti absoliučiais skaičiais yra sudėtinga, nes jie neatspindi bendros situacijos. Manau, kad dalis skirtumo susidaro ir dėl bendro demografinio kritimo“, – teigia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. Jurgita Markevičiūtė.
Iš tiesų bendras į IT studijas kolegijose ir universitetuose priimtų studentų (tiek moterų, tiek vyrų) skaičius šiemet sumažėjo beveik 4,5 proc. Dėl demografinių tendencijų priėmimo skaičiai mažėja daugelyje studijų programų.
Daugėja stojančiųjų į IT studijas užsienyje
Tuo tarpu grupės „Kalba“ duomenys rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos abiturienčių įstoja į technologijų srities studijas užsienio universitetuose.
„Lietuvių, stojančiųjų į technologijų srities studijų programas užsienio universitetuose, skaičius nuo 2021 metų beveik padvigubėjo. Mūsų duomenimis, šiemet lietuvės moterys tarp visų įstojusiųjų į IT studijas užsienio universitetuose sudarė 37,5 proc. Iš jų daugiausiai studijoms rinkosi universitetus Jungtinėje Karalystėje ir Nyderlanduose“, – teigia „Kalba“ grupės vadovas, karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas.
Sustiprinto IT mokymo klases kuruojanti Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Edita Jančauskienė sako, kad jų gimnazijoje technologijos mokslų srities studijas renkasi apie 40 proc. abiturientų ir šis skaičius išlieka panašus jau keletą pastarųjų metų.
„Iš visų, pasirinkusių šią sritį, maždaug trečdalis yra merginos, o didžioji dalis pasirenkamų studijų programų yra susijusios su IT: informatika, programų sistemos, dirbtinis intelektas ir pan. Panašūs skaičiai vyrauja nepriklausomai nuo to, ar įstojama į technologijos mokslų srities studijas Lietuvoje, ar užsienyje, į kurias kasmet įstoja apie 30 proc. mūsų abiturienčių“, – pastebi E. Jančauskienė.
VU profesorė: nežlugdykime merginų noro domėtis tuo, kas joms yra įdomu
D. Buinickaitė-Struckienė pažymi, kad „Moterų technologijų srityje barometras“ yra iniciatyva, kuria siekiama griauti stereotipus. Ji įsitikinusi, kad būtent stereotipai yra pagrindinė priežastis, kuri vis dar trukdo moterims atrasti daug perspektyvų turinčią karjerą IT sektoriuje.
„82 proc. visų studentų, besirenkančių IT studijas Lietuvoje, yra vyrai. Esu tikra, kad tai keisis, kaip pasikeitė vairuojančių moterų skaičius, tačiau pokyčiui įvykti reikia laiko. Mūsų įmonėje darbuotojos moterys jau sudaro 43 proc., kartu pastebime, kad pastaruoju metu pamažu daugėja į pradedančiųjų darbuotojų IT pozicijas kandidatuojančių moterų skaičius“, – sako D. Buinickaitė-Struckienė.
Ji pastebi paradoksą: mokyklose tikslieji mokslai mergaitėms sekasi ne tik ne prasčiau, bet neretai net ir geriau nei berniukams, tačiau studijų pasirinkimo statistika nerodo tęstinumo, kai ateina metas rinktis profesiją.
Pasak D. Buinickaitės-Struckienės, tai patvirtina, kad pasirinkimą nulemia ne gebėjimai, o kitos priežastys: „Situacija keisis, jei rinkdamosis savo profesinį kelią merginos sulauks daugiau padrąsinimų iš tėvų ir mokytojų, o mokyklose bus daugiau kalbama apie tai, kokios įvairios gali būti skirtingos IT specialybės ir kad tikrai ne visoms čia būtina mokėti programuoti. Stereotipus padeda griauti ir įkvepiantys į IT sritį jau įžengusių moterų pavyzdžiai, todėl jais reikėtų dalintis kuo daugiau“.
VU MIF strategijos ir bendrųjų reikalų prodekanė prof. J. Markevičiūtė daug bendrauja ir su studentais, ir su moksleiviais. Dalyvaudama studijų mugėse ji sako dažnai girdinti stereotipines nuostatas, kad IT studijos merginoms per sunkios, per techniškos ir geriau rinktis tai, kas „lengviau“ ir „mergaitiškiau“.
„Stereotipus įveikti yra sunku. Mūsų fakultete studentai geba derinti studijas ir darbą ir sėkmingai pabaigti studijas. Ir visai nesvarbu, ar tai mergina, ar vaikinas. Studijos yra sudėtingos, bet kartu ir ugdančios, suteikiančios naudingų žinių. Jei studentai geba planuoti laiką ir prioritetus, klausimas – kas yra sunku?“, – svarsto prodekanė.
J. Markevičiūtė priduria, kad IT studijos yra kaip ir visos studijos universitete – jose reikia dirbti, tačiau tiek vaikinai, tiek merginos yra vienodai talentingi tiksliesiems mokslams. „Todėl turime keisti visuomenės požiūrį, nežlugdyti merginų noro domėtis tuo, kas joms įdomu, nuo mažumės neįteigti iš anksto, kad joms kažkas bus per sunku ir pan.“, – sako ji.
