Iš kalkakmenio iškalta šerno statula, rasta Göbekli Tepėje, datuojama 8700–8200 m. pr.m.e. Jos ilgis – 1,4 m, o aukštis – 0,7 m, sakoma Vokietijos archeologijos instituto pranešime. Archeologai jos paviršiuje aptiko raudonų, juodų ir baltų pigmentų – o tai rodo, kad skulptūra kadaise buvo dažyta.
Didelę vyro skulptūrą archeologai atkasė Karahan Tepe vietovėje, maždaug už 35 km nuo Göbekli Tepės. Joje pavaizduotas 2,3 m aukščio žmogus, teigiama Turkijos kultūros ir turizmo ministerijos pranešime. Žmogaus šonkauliai, stuburas ir pečiai yra ypač ryškūs – todėl čia iš tikrųjų gali būti pavaizduotas miręs žmogus, sakoma pareiškime.
Šie atradimai „yra naujausi įspūdingi radiniai iš šių vietovių, kurie keičia mūsų supratimą apie ikikultūrines bendruomenes“, – sako Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) antropologijos profesorius Benjaminas Arbuckle'as, nedalyvavęs kasinėjimuose.
Tyrėjai netoliese Karahan Tepėje taip pat rado nedidelę grifo skulptūrėlę. Nors archeologai nepasakė, kokio senumo yra naujai rastos Karahan Tepės statulos, Karahan Tepės vietovei yra apie 11 000 metų, joje aptikta ir kitų skulptūrų bei pastatų.
Archeologai manė, kad medžiotojų-rinkėjų bendruomenės pietvakarių Azijoje maždaug prieš 11 000 metų „buvo palyginti paprastos, nedidelės ir apskritai egalitarinės“, – sako B. Arbuckle'as. Tačiau per pastaruosius 30 metų Göbekli Tepėje ir Karahan Tepėje rasti radiniai paneigė šią mintį, teigia mokslininkas.
Göbekli Tepė – tai didelė megalitinė vietovė, kurioje gausu T formos stulpų ir sudėtingų skulptūrų, vaizduojančių gyvūnus, abstrakčius simbolius ir žmogaus rankas. Pasak Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos, šioje vietoje greičiausiai buvo atliekami laidojimo ritualai. Tokio didžiulio, sudėtingo komplekso buvimas rodo, kad medžiotojų-rinkėjų bendruomenės regione nebuvo tokios paprastos, kaip kadaise manyta – o veikiau buvo organizuotos taip, kad galėjo statyti didingus architektūros kūrinius.
Kokia buvo skulptūrų paskirtis?
Neseniai rastų skulptūrų paskirtis neaiški. „Karahan Tepės radiniai man atrodo patys įdomiausi, – teigia su tyrimu nesusijęs Toronto universiteto (Kanada) antropologijos profesorius Tedas Banningas. – Bet koks statulos aiškinimas šiuo metu yra spėjamojo pobūdžio“, – perspėja T. Banningas, tačiau užsimena, kad tikėtina, jog pavaizduotas asmuo yra miręs. Ji gali vaizduoti „svarbų protėvį, susijusį su pastatu, kuriame skulptūra buvo rasta“.
Figūros poza gali būti dar viena užuomina apie jos paskirtį. „Tai, kad figūra laiko savo penį, taip pat atitinka šį aiškinimą – nes gali simbolizuoti, kad šis asmuo buvo su pastatu susijusios socialinės grupės, pavyzdžiui, giminės ar klano, protėvis“, – aiškina T. Banningas.
Jis mano, kad Karahan Tepės ir Göbekli Tepės statiniai galėjo būti naudojami kaip namai, o ne kaip šventyklos, tad „tokiu atveju būtų logiška, kad kiekvienas iš jų turėtų savo protėvį“, – pastebi T. Banningas.
Ir priduria, kad nenuostabu, jog ant šerno skulptūros yra pigmentų. „Manau, tikėtina, kad didžioji dalis ar net dauguma šių vietų skulptūrų iš pradžių buvo dažytos“.
Parengta pagal „Live Science“.
