„Marvel's Spider-Man 2“ apžvalga: geriausias žaidimas apie superherojus?

Kaip žinia, „Marvel's Spider-Man“ žaidimai vysto savo „Žmogaus-voro“ visatą, todėl čia randame ir originalų siužetą bei gerai žinomų veikėjų panaudojimą ar interpretavimą. Dar prieš pasirodymą ši antroji „Marvel's Spider-Man“ dalis buvo reklamuojama kaip žaidimas, kuriame pasirodys labai garsus voražmogio priešininkas Venom, o pats „Žmogus-voras“ taip pat galės naudotis ateivių simbiotų galiomis. Šį lūkestį kūrėjai tikrai išpildė, galima sakyti, su kaupu – bet tuo pat metu jie padarė ir kur kas daugiau: tai vienas tų retų žaidimų, kuriuose labai išsamiai, po gabalėlį, lipdomi pagrindiniai veikėjai ir plėtojama tiek kiekvieno asmeninė, tiek bendra istorija.

Džiugina tai, kad žaidimas niekur neskuba, o visi pagrindiniai ir svarbiausi „Marvel‘s Spider-Man 2“ įvykiai įvyksta savo laiku – nei per greitai, nei per daug užtęstai. Apie patį siužetą, kadangi tai kertinė ir labai svarbi žaidimo dalis, nieko nepasakosime, bet paminėsime, kad čia bus jau pažįstamų veikėjų – bet bus ir naujų kūrėjų interpretacijų.

Aspektas, kuris šiam žaidimui priduoda daug savitumo, yra tai, kad jame mes valdysime abu voražmogius – tiek Peterį Parkerį, tiek ir Milesą Moralesą. Žaidimas mums leis ne misijų metu laisva valia persijungti tarp jų abiejų, o tiek vienas, tiek kitas turės savo atskirus kostiumus, kuriuos galėsime atrakinti – o taip pat net atskirus sugebėjimus ir galias. Abu voražmogiai yra tarsi du atskiri, pilnaverčiai veikėjai, kuriems įkando skirtingi vorai, todėl jie turi skirtingas galias. Smagu ir tai, kad abu personažai įdomiai sąveikauja tarpusavyje bei iš principo yra skirtingos asmenybės – todėl jie neatsibosta nei vertinant juos kartu, nei atskirai.

Koks yra „Marvel's Spider-Man 2“ žaismas? Galima sakyti, kad standartinis arba toks, koks buvo ir pirmoje dalyje bei atskirame „Miles Morales“ žaidime. Čia mūsų lauks daugiau nei 30 siužetinių misijų gana dideliame Niujorko mieste ir visa krūva šalutinių veiklų, kurioms panorėję galėsime skirti savo dėmesį arba jas praleisti.

Siužetinė linija laikys ant kėdės krašto praktiškai visą laiką, o šalutinės veiklos visuomet taip pat turės savo paaiškinimus ir išrišimus – tai niekada nebus tiesiog daiktų rinkimas vardan rinkimo. Kita vertus, net ir vykdant visas šalutines veiklas, renkant visus žaidime randamus daiktus „Marvel's Spider-Man 2“ trukmė siekia 30 valandų, o jei darysime vien pagrindines misijas, žaidimą galima įveikti ir per 15 valandų. Mažai tai ar daug – spręsti kiekvienam individualiai.

Kaip, kalbant bendrai, atrodo žaidimas apie „Žmogų-vorą“ – ir ką jame tenka veikti? Jei labai apibendrintume, čia turime du pagrindinius dalykus – skrajojimą tarp dangoraižių naudojantis voratinkliais ir kovą su priešais. Šias dvi veiklas (rotuodami) mes visą laiką ir darysime. Kalbant apie jas atskirai, verta išskirti, kad miesto tyrinėjimas būnant voražmogiu neatsibosta net ir po trisdešimties valandų – nes tai yra tiek unikali veikla, kad jos niekur daugiau – jokiame kitame žaidime – nepatirsime.

Be to, kūrėjai leidžia žaidėjui besiūbuojant voratinkliais atlikti daugybę triukų, įsitempti voratinkliais kaip laidyne arba tiesiog skraidyti. Beje, skraidymas – tai naujas ir labai smagus žaismo elementas, kurį su savimi atsinešė „Marvel's Spider-Man 2“ – nes jis labai pagreitina mūsų keliones po miestą, o taip pat suteikia kitokį skrydžio bei greičio pojūtį skrodžiant dangų tarp aukščiausių Niujorko dangoraižių.

Kita žaidimo dalis, kurios bus tikrai daug – kova su priešais. Nors čia viskas dažnai išvirs į komiksams būdingą snukiadaužį, kūrėjai nemažai eksperimentuoja ir su kitomis žaismo formomis: pavyzdžiui, sėlinimo mechanikomis. Kaip ir praeitoje dalyje, čia tam tikrose žaidimo atkarpose savo priešus galėsime įveikti tyliai ir apklijuoti jais visas sienas ar lubas. Nemėgstant sėlinti ar suklydus, viskas išvirs į tiesioginę kovą, kurios metu kūrėjai mus apginkluoja tiek ypatingais kiekvieno „Žmogaus-voro“ sugebėjimais, tiek ir bazinėmis atakomis, kurias turėsime derinti su priešų smūgių vengimu.

Nors pati kova su priešais čia gali ilgainiui pasirodyti monotoniška, kūrėjai randa efektyvių būdų šią monotoniją išsklaidyti, o vienas efektyviausių būdų žaidimo eigoje – ilgai lauktas juodasis voražmogio kostiumas, suteikiantis mums simbioto galių. Kova, „Žmogui-vorui“ susijungus su simbiotu, tampa juntamai kitokia – mes, kaip žaidėjai, pasijaučiame tikrai stipresni bei galime naudoti kardinaliai kitokius sugebėjimus.

Kūrėjai neabejotinai verti pagyrimo už tai, kaip sugebėjo perteikti pagrindinio žaidimo veikėjo pokytį – tiek išorinį, tiek vidinį – kai jis susijungia su simbiotu.

Dalykas, kuris gali būti laikomas kosmetiniu ir ne pačiu svarbiausiu, bet kuris daliai žaidėjų neabejotinai suteiks itin daug džiaugsmo – kostiumai. Kūrėjai paleido vadžias ir leidžia mums patiems aprengti abu savo voražmogius tokiais kostiumais, kokie tik mums prie širdies. Žinoma, susikurti jų patys negalėsime, tačiau pasirinkimas toks didelis, kad išsirinks net išrankiausi. Smagu, kad čia galime pasirinkti net kostiumus, matytus garsiuose filmuose ar animaciniuose projektuose apie „Žmogų-vorą“: pavyzdžiui, „Spider-Man Noir“ kostiumas, kurį puikiai išpildė animacinis filmas „Spider-Man: Into the Spider-Verse“. Užuominų ar netikėtų kostiumų yra ir daugiau – bet jų neišduosime, kad nesugadintume netikėtumo.

Lengva pastebėti ir tai, kad „Marvel's Spider-Man 2“ išoriškai yra labai gražus. Be jokios abejonės bus sunku atitraukti akis nuo stebinančiai atkurto Niujorko – ypatingai, kai matysime šį miestą besikeičiantį nuo sutemų iki aušros. Kūrėjai ypač subtiliai pagavo ir perteikė vakarėjantį paros metą, kai dar nėra visai tamsu, bet Saulė jau nusileidusi. Tiems, kas tai mėgsta, čia bus apstu progų pridaryti ekrano nuotraukų su skirtingais žaidimo vaizdais.

Įspūdį palieka ir „Marvel's Spider-Man 2“ vaizdo efektai, kurie stebina tiek skraidant po miestą, tiek kovojant su priešais ar lygių bosais. Tiesa, patį įsitraukimo ir užsimiršimo jausmą kartais sudrumsčia nematomos žaidimo sienos, palydimos lentele, kad jau išskrendame už miesto ribų. Tai, tyrinėjant Niujorką, gali kiek suerzinti. Kita vertus – dabartinis miestas ir taip juntamai didesnis už praėjusias „Žmogaus-voro“ dalis, tad galima tuo pasidžiaugti.

Muzikinė žaidimo pusė ar veikėjų įgarsinimas – be menkiausių priekaištų. Ypatingos pagyros skrieja personažų įgarsinimui, ypač naujai pasirodančių veikėjų – nes tai, kuria linkme kūrėjai vysto personažus bei kaip šią vizija perteikia aktoriai, įtikina.

Pabaigoje galima paminėti tiek, kad kaip yra ilgai laukiami filmai, kurių apsikabinę spragėsių dėžę skubame žiūrėti į kino teatrus, taip yra ir žaidimai, kurių praleisti tiesiog negalima. „Marvel's Spider-Man 2“ neabejotinai patenka į šią kategoriją. Daugiausiai džiaugsmo jis suteiks tiems, kas mėgsta superherojus ir jais domisi – bet žaidimas subalansuotas ir tiems, kas tiesiog mėgsta veiksmo ar nuotykinius žaidimus su įdomiu siužetu bei veikėjais.

Žinoma, kūrėjai patogiai pasiliko vietos ir būsimam tęsiniui, netgi pradėjo tiesti kelius į jį, o jei tęsinys bus – visi trys „Marvel's“ serijos „Spider-Man“ žaidimai taps tikrai stipria trilogija.