Kokio dydžio yra Izraelio kariuomenė ir kaip ji finansuojama? Štai kas apie tai žinoma

Be to, sekmadienį gynybos sekretorius Lloydas Ostinas paskelbė, kad Vašingtonas siunčia kelis karinius laivus ir didžiausią pasaulyje lėktuvnešį „USS Gerald R Ford“, taip parodydamas jėgą savo artimiausiam sąjungininkui regione.

Izraelio karinės hegemonijos regione išlaikymas yra pagrindinis Jungtinių Valstijų Artimųjų Rytų politikos elementas. Tai buvo pasiekta JAV finansuojant ir didinant Izraelio karinį arsenalą.

Štai kas žinoma apie Izraelio kariuomenę ir jos finansavimą.

Izraelis turi didžiulį karinį aparatą. Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) leidinyje „Karinis balansas 2023 m.“ teigiama, kad Izraelyje yra 169 500 aktyvių kariškių, dirbančių kariuomenėje, laivyne ir sukarintose pajėgose. Dar 465 000 karių sudaro kariuomenės rezervą, o 8000 karių priklauso sukarintoms pajėgoms.

Trečiadienį prie Gazos ruožo dislokuota apie 300 000 Izraelio karių, pranešė kariuomenės atstovas spaudai.

Karinė tarnyba yra privaloma vyresniems nei 18 metų piliečiams – įstoję į karinę tarnybą vyrai turi tarnauti 32 mėnesius, o moterys – 24 mėnesius.

Izraelis turi vieną galingiausių kariuomenių Artimuosiuose Rytuose, turinčią pažangią stebėjimo sistemą ir ginkluotę. Į platų jos karinį arsenalą įeina:

Daugiau nei 2200 tankai, 530 artilerijos sistemų, 196 naikintuvai „F-16“, 83 „F-15“, 30 „F-35“ ir kiti kariniai lėktuvai (bendras jų skaičius – 339), 43 atakos sraigtasparniai „Apache“, kiti sraigtasparniai (bendras jų skaičius – 142), 49 patruliniai laivai ir penki povandeniniai laivai.

Izraelis taip pat garsėja savo „Iron Dome“ (liet. „Geležinis kupolas“) sistema – tai yra mobili oro gynybos sistema, skirta perimti ir naikinti trumpojo nuotolio raketas naudojant radarą. Ji buvo sukurta 2006 m. po karo su „Hezbollah“, kai į Izraelį buvo paleista tūkstančiai raketų.

2011 m. pradėjusi veikti „Iron Dome“ sistema buvo sukurta padedant JAV, kurios yra atsakingos už sistemos dalių tiekimą, ir be kita ko, 2022 m. Izraeliui skyrė daugiau kaip 1,5 mlrd. dolerių priešraketinei gynybai.

IISS duomenimis, 2021 m. „Iron Dome“ perėmė daugiau kaip 90 proc. raketų, paleistų iš „Hamas“ ir kitų palestiniečių grupuočių.

Manoma, kad Izraelis taip pat turi branduolinių pajėgumų – IISS nurodo, kad šalis turi raketų „Jericho“ ir lėktuvų, galinčių gabenti branduolines galvutes.

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI), kuris daugiausia dėmesio skiria konfliktams ir ginkluotei, duomenimis, 2022 m. Izraelis kariuomenei išleido 23,4 mlrd. JAV dolerių.

Tai sudaro 2535 JAV dolerius vienam gyventojui 2018–2022 m. laikotarpiu – todėl Izraelis yra antras pagal karinėms išlaidoms vienam gyventojui išleidžiantis valstybė pasaulyje, po Kataro.

2022 m. Izraelis karinėms reikmėms skyrė 4,5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – o tai yra dešimta pagal dydį procentinė dalis pasaulyje.

Istoriškai Izraelio ginklų importas gerokai viršijo eksportą. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį eksportas ėmė nuolat viršyti importą, rodo SIPRI duomenys.

2018–2022 m. mažiausiai 35 šalys importavo iš Izraelio ginklų už bendrą 3,2 mlrd. dolerių sumą.

Iš jų maždaug trečdalis (1,2 mlrd. JAV dolerių) Izraelio karinio eksporto teko Indijai. Izraelio ir Indijos santykiai suklestėjo 2014 m., kai į valdžią atėjo Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.

Antras pagal dydį Izraelio ginklų pirkėjas buvo Azerbaidžanas (295 mln. JAV dolerių), po jo sekė Filipinai (275 mln. JAV dolerių), JAV (217 mln. JAV dolerių) ir Vietnamas (180 mln. JAV dolerių).

2018–2022 m. laikotarpiu Izraelis importavo ginklų už 2,7 mlrd. dolerių tik iš dviejų šalių – JAV ir Vokietijos. Daugiau nei trys ketvirtadaliai Izraelio karinio importo, sudarančio 2,1 mlrd. dolerių, buvo importuota iš JAV, o likę 546 mln. dolerių – iš Vokietijos.

JAV ir Izraelio kariuomenės glaudžiai bendradarbiauja rengdamos bendras pratybas, technologijų plėtros programas ir gynybos projektus, o Izraelis yra didžiausias JAV karinės pagalbos gavėjas.

Izraelis yra svarbiausias JAV užsienio pagalbos gavėjas, 1946–2023 m. gavęs apie 263 mlrd. dolerių.

Tai yra beveik dvigubai (1,7 karto daugiau) nei antras pagal dydį JAV užsienio pagalbos gavėjas – Egiptas, kuris per pastaruosius 77 metus gavo 151,9 mlrd. dolerių. JAV įstatymų leidėjai Izraelį ilgą laiką laikė sąjungininku, padedančiu apsaugoti JAV strateginius interesus Artimuosiuose Rytuose.

JAV Kongreso tyrimų tarnybos duomenimis, nuolatinės karinės paramos Izraeliui veiksniai yra bendri strateginiai interesai, „JAV vidaus parama Izraeliui“ ir „abipusis įsipareigojimas demokratinėms vertybėms“.

JAV karinis finansavimas Izraeliui 2023 m. viršijo 3,8 mlrd. dolerių, kaip dalis rekordinio 38 mlrd. dolerių susitarimo per 10 metų, pasirašyto 2016 m. valdant buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai.

Nuo 1946 iki 2023 m. JAV Izraeliui iš viso skyrė 124 mlrd. dolerių karinės ir gynybinės pagalbos.

Iš šiais metais Izraeliui suteiktos 3,8 mlrd. dolerių karinės pagalbos, pusė milijardo skirta Izraelio priešraketinei gynybai. Vašingtonas paskelbė, kad jis papildys Izraelio amuniciją, panaudotą prieš „Hamas“ per pastarąjį karą.

Praėjus kelioms valandoms po „Hamas“ atakos Izraelio teritorijoje, Izraelis paprašė JAV „Iron Dome“ perėmėjų, o prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Vašingtonas „skubiai aprūpins Izraelio gynybos pajėgas papildoma įranga ir ištekliais, įskaitant šaudmenis“, kurie turėtų būti pristatyti per kelias dienas.

Tikimasi, kad J. Bideno administracija, pateikdama Kongresui prašymą dėl finansavimo, Tel Avivui skirs daugiau lėšų – tačiau kadangi nėra Atstovų Rūmų pirmininko, Kongresas gali vėluoti suteikti leidimą tokiai pagalbai.

JAV nustato sąlygas, kaip gali būti naudojama pagalba, ypač karinė. Leahy įstatymas draudžia eksportuoti JAV gynybos reikmenis kariniams daliniams, kurie prisideda prie žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau nė vienas Izraelio dalinys nebuvo nubaustas pagal šį įstatymą.

Britų akademikas, besispecializuojantis gynybos tyrimų srityje, profesorius Michaelas Clarke'as teigia, kad „Hamas“ yra viena iš geriausiai ginkluotų partizaninių organizacijų pasaulyje.

Jis sako, kad dėl įvairių priežasčių – įskaitant tai, kad ji būtų labai matomas Izraelio smūgių taikinys – grupuotė neturi tokių pat šarvuotų transporto priemonių, kaip Izraelis.

„Jie veikia naudodami civilius automobilius, tokius kaip „Land Rover Discovery“, kuriuose pritvirtina ginklą – pavyzdžiui, 30 kalibro sunkųjį kulkosvaidį“, – pasakoja profesorius.

Ir nors Izraelis turi grėsmingą oro gynybos sistemą „Iron Dome“, „Hamas“ sugebėjo ją įveikti dideliu raketų skaičiumi.

„Hamas“ naudoja įvairias Irane pagamintų balistinių raketų „Fateh-110“ „žemė-oras“ versijas, kurios yra mobilios ir gali gabenti iki 500 kg sveriančias kovines galvutes. Grupuotė taip pat turi prieštankinių raketų, panašių į JAV „Stinger“.

„Hamas“ yra labai gerai aprūpinta tam tikrais daiktais ir yra apmokyta juos naudoti“, – sako prof. M. Clarke'as.

Paklaustas, kiek „Hamas“ turi kovotojų, akademikas atsakė, kad anksčiau buvo apskaičiuota, jog jų yra apie 10 000, tačiau pridūrė, kad „smurtui įsiliepsnojus jie gali sutelkti daugybę žmonių“.

„Taigi jų skaičius gali svyruoti nuo 10 000 įsipareigojusių „Hamas“ žmonių iki 40 000 ar 50 000“, – pridūrė jis.