Prielaidą, kad „Hamas“ jau seniai rengiasi plataus masto išpuoliui prieš Izraelį, aiškiai rodo nevaldomų raketų atsargos. Daugiau kaip 2200 jų buvo paleista per pirmąją Izraelio miestų apšaudymo bangą. Be to, tai liudija daugybė dronų kamikadzių ir įvairūs nešiojamieji ginklai kovotojų rankose.
Kai kuriais atvejais tarp šių ginklų randama intriguojančios įrangos. Pavyzdžiui, viename iš pirmųjų vaizdo įrašų, pasirodžiusių internete po „Hamas“ įsiveržimo, matyti „PG-7VR Resume“ tandeminio užtaiso raketinė granata su sprogstamuoju skeveldriniu užtaisu (EFP).
Nors ši prieštankinė granata 1988 m. buvo pradėta naudoti SSRS, tačiau vėliau, žlugus Sovietų Sąjungai, tolesnis šio ginklo plitimas sustojo. Be to, šios granatos tarnavimo laikas – tik 15 metų.
Tai, kad Rusija tiekė šio reto tipo „RPG-7“ į Artimuosius Rytus, rodo nuotraukos iš Sirijos, kur 2015 m. pasirodė „PG-7VR Resume“. Patekus į Siriją, faktiškai niekas negali sutrukdyti šiam ginklui atsidurti įvairių sukarintų grupuočių ir teroristinių organizacijų rankose.
Be to, „Hamas“ skelbiamoje medžiagoje galima rasti daug informacijos apie kitus grupuotės naudojamus rusiškus ginklus. Pavyzdžiui, toliau pateiktoje nuotraukoje paskutinė eilėje esanti karių grupė naudojasi prieštankinę valdomą raketą (angl. anti-tank guided missile, ATGM) „Kornet“. Dar 2011 m. Izraelis apkaltino Rusijos Federaciją tiekus šią prieštankinę sistemą „Hamas“ – kai „Kornet“ raketa pataikė į mokyklinį autobusą.
Atsižvelgiant į tai, senesnių ATGM sistemų – tokių kaip „Fagot“ ir „Konkurs“ – buvimas neatrodo labai stebinantis. Tačiau be rusiškų „originalių“ prieštankinių sistemų, „Hamas“ taip pat naudoja iranietiškas rusiškų ginklų kopijas, taip pat Šiaurės Korėjos „Bulsae-2“.
Be nešiojamųjų prieštankinių ginklų, „Hamas“ kovotojai taip pat ginkluoti nešiojamomis oro gynybos sistemomis (MANPADS). Kaip užfiksavo Izraelio gynybos pajėgos (IDF), pirmą kartą šie ginklai pasirodė 2012 m. Tuo metu buvo įtariama, kad sovietinė „Strela-2“ rado kelią į Gazos ruožą. Nuo to laiko kovotojų rankose esančių MANPADS skaičius gerokai išaugo.
Pagrindinės naudojamos sistemos – ne tik „Strela-2“, bet ir naujesnės rusiškos „Igla“, kiniškos „QW“, jų iranietiška kopija „Misagh-1“, o taip pat ir Šiaurės Korėjos „HT-16PGJ“, kuri anksčiau buvo pastebėta Sirijoje.
Taip pat pastebėta, kad „Hamas“ turi Irano gamybos raketas „Fajr-3“, „Fajr-5“ – ir Sirijos raketas „M302“.
Be to, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į technologinį lygį, kurį tariamai pasiekė palestiniečiai, gamindami savo raketų sistemas.
Pavyzdžiui, raketos, kurios anksčiau atrodė tarsi surinktos iš vandentiekio vamzdžių, dabar atrodo kaip masinės gamybos ginklai, pagaminti su atitinkamo lygio mechanizacija ir sudėtingomis staklėmis. Arba, taip sakant, kaip pagaminti ne Gazos ruože. Bet kokiu atveju tai tikrai nėra kokios nors „garaže pagamintos“ raketos – priešingai nei priešlėktuvinės raketos „Mutabar-1“.
Ir, žinoma, lieka klausimas, kaip visa tai dideliais kiekiais pateko į „Hamas“. Kaip teigia „SpyTalk“ ir kelios kitos žiniasklaidos priemonės, pagrindinėmis tiekimo kryptimis laikoma kontrabanda jūra ir tunelių tinklas.
Be to, dalis tiekimų buvo organizuojama ne iš vieno teroristo kitam, o tiesiogiai – pavyzdžiui, iš Sirijos ir Irano, rašo „Defense Express“.
