„Jei nebūtų „Captcha“ testų, programišiams būtų gerokai lengviau užsiimti kenkėjiškomis veiklomis. Pavyzdžiui, sukurti programą, kuri automatiškai registruojasi „Gmail“, taip sukurdama šimtus paskyrų per minutę, kurios vėliau gali būti panaudotos propagandai ar šlamšto siuntinėjimui. „Captcha“ testų tobulinimas negali sustoti, kadangi norintys juos apeiti taip pat nesnaudžia“, – sako „Tele2“ Inovacijų ekspertas Lukas Keraitis.
Kas yra „Captcha“ testas?
Bendrinis terminas „Captcha“, atsirado naujojo tūkstantmečio pradžioje ir reiškia „visiškai automatizuotą viešą Turingo testą atskirti žmones nuo kompiuterių“ (angl. Completely Automated Public Turing Test To Tell Computers and Humans Apart). Didžiausia šių testų sistema priklauso „Google“ ir vadinasi „reCAPTCHA“.
Pirmiausiai testas skirtas apsaugoti interneto vartotojus nuo kibernetinių nusikaltėlių veiklos – slaptažodžių vagystės, brukalų ir kitų grėsmių. Tačiau egzistuoja ir dar viena jo paskirtis – treniruoti DI įveikti tam tikras užduotis, todėl jau patys technologijos kūrėjai žinojo, kad testai turės nuolat kisti ir sudėtingėti.
Pirmieji plataus panaudojimo „Captcha“ prašė naudotojų atpažinti raides. Teste raidės iškraipomos taip, kad robotai negalėtų jų atpažinti. Žmonėms reikia išsiaiškinti iškraipytą tekstą ir įrašyti teisingas raides į atsakymo laukelį. Tokie testai dažnai naudojami prisijungiant prie paskyrų arba jas registruojant, internetinėse apklausose ir atsiskaitant el. parduotuvėse. Nors daugeliu atveju šį testą pakeitė naujos jo versijos, jis kai kuriuose tinklalapiuose vis dar gali būti sutinkamas.
Dabar dažniau naudojamas vaizdo atpažinimo „Captcha“, kuris prašo parinkti teisingus vaizdus pagal duotą raktažodį, pavyzdžiui, pažymėti visus šviesoforus, vandens stulpus ar transporto priemones.
Robotams išspręsti sunku
Pagrindinė priežastis, dėl kurios robotai teoriškai negali teisingai užpildyti šio testo, yra ta, kad „Captcha“ sukurtas taip, jog DI jo neįskaitytų. Tačiau net jei robotas ir atpažįsta užrašytą tekstą ar vaizdus, paprastai elgiasi ne taip, kaip žmogus.
„Dažnas „Captcha“ testas suprogramuotas taip, kad užfiksuotų ne tik atsakymą, bet ir judesius ekrane. Paprastai žmogus teisingą atsakymą užrašo pirmiausiai nuvesdamas iki atsakymo laukelio kompiuterio pelytę, o kompiuteris šio veiksmo neatlieka arba iki laukelio eina tiesia linija, kas žmogui nėra įprasta. Be to, žmogaus tikrumą įrodyti norintis „Captcha“ gali patikrinti ir dalį jo naršymo istorijos ir kitus duomenis, jei testas nebuvo atliktas iki galo teisingai“, – sako L. Keraitis.
Vaizdo atpažinimo testai robotams dar sunkiau įveikiami – jiems tenka ne tik perskaityti raktažodį, bet suprasti, ką jis reiškia bei susieti žodį su vaizdais, o tai reikalauja itin pažangių technologinių sprendimų.
Ironiška gali pasirodyti tai, kad kai kuriuos „Captcha“ testus, kuriuos žmonės turi išspręsti norėdami įrodyti esantys tikri, sugeneruoja pats dirbtinis intelektas. Tiesa, kartais pasitaiko ir juokingų tokio darbo rezultatų – neseniai populiarios programos „Discord“ vartotojai skelbė, kad teste jų buvo prašoma pažymėti vaizdus su neegzistuojančiu į sraigę panašiu daiktu.
Robotai gudrėja, testai – sudėtingėja
Interneto naudotojai galėjo pastebėti, kad pastaruoju metu įrodyti, jog nėra robotai darosi vis sudėtingiau – užduotį apsunkina išblukusios nuotraukos, itin smulkios detalės, paslėpti objektai. Taip yra todėl, kad mašininio mokymosi technologijos pasiekė žmogaus lygį ir gali taip pat gerai perskaityti tekstą, suprasti vaizdą ar garsus.
„Nenusiminkite, jei kartais nepavyksta atlikti „Captcha“ testo iš pirmo karto – jūs ne vieni tokie. Nors įrodinėti kompiuteriui, kad esi žmogus yra keistas užsiėmimas, šis trumpas veiksmas prisideda prie saugesnio interneto“, – teigia L. Keraitis.
Vis sudėtingėjant šiems testams, daliai žmonių jie tampa sunkiai įveikiami, todėl kompiuterių mokslininkai jau ieško užduočių, kurios žmogui būtų paprastos, o kompiuteriui – vis dar per sudėtingos.
