Prieš paskaitą „Kas vyksta Kaune“ turėjo unikalią galimybę pasikalbėti su egiptietiškuoju Indiana Džounsu akis į akį. Egiptologas pasidalijo neeilinės profesijos užkulisiais ir atsakė, ar tikrai piramides pastatė egiptiečiai - o gal tik prisiėmė nuopelnus?
– Kaip atrodo egiptologo diena?
– Kiekviena diena yra labai skirtinga. Kasdien mano komanda atlieka didelės reikšmės atradimus. Taip pat rašau knygas, susitinku su begale žmonių, dalyvauju televizijos laidose, skaitau paskaitas. Mano gyvenimas yra pilnas veiksmo, o tai mane veža.
– Ar jūs pats nusprendžiate, ką veiksite rytoj?
– Taip, aš esu vadovas ir turiu savo komandą. Pats pasirenku žmones, su kuriais dirbsiu. Man padeda daug asistentų, kurie prižiūri ir kasinėjimo vietas. Kiekvieną dieną turiu paskirstyti užduotis visiems komandos nariams ir sužiūrėti, kad darbai vyktų sklandžiai. Kai kasinėjimai susiję su tūkstantmečius skaičiuojančiais artefaktais, klaidoms nėra vietos.
– Kas kelia daugiausia iššūkių darbe?
– Vienareikšmiškai konservavimas. Tai yra sunkiausia ir svarbiausia mūsų darbo dalis. Radę reikšmingą iškaseną turime ją kruopščiai paruošti konservavimui, nes nuo to priklauso, kiek ilgai ji liudys istoriją. Kai Luksore radome „Prarastąjį Aukso miestą“, kuris buvo pastatytas prieš daugiau nei 3,4 tūkst. metų, didžiausias iššūkis buvo užkonservuoti šį miestą, pastatytą iš molio plytų.
– Kur šiuo metu atliekate darbus?
– Cheopso piramidėje, kur bandome išsiaiškinti, kas tūno už paslaptingų durų. Taip pat tiriame neseniai rastą koridorių. O kasinėjimai vyksta Sacharoje, kur yra seniausia Egipte laiptuotoji Džoserio piramidė. Dirbame ir Karalių slėnyje, kuriame yra Tutanchamono kapas.
– Nemažai laiko skyrėte Tutanchamono kapo ištyrimui. Kaip vertinate teorijas, jog Tutanchamono kapas turi paslėptų kambarių, kurie gali atskleisti Nefertitės paslaptis?
– Ši teorija yra klaidinga dėl kelių dalykų. Pirma, Tutanchamonas nebuvo Nefertitės sūnus, tad judviejų laidojimas toje pačioje vietoje neįmanomas. Antra, niekas nestatytų vieno kapo šalia kito, dėl dvasinių įsitikinimų ir mirusiojo ramybės drumstimo. Trečia, nei vienas iš naudotų radarų neparodė jokių ženklų, kad kažkas galėtų būti už sienos.
– O kodėl Tutanchamono kapas yra toks mažas?
– Nes Tutanchamonas palaidotas kape, kuris buvo pastatytas faraonui Ajui. Taip nutiko, nes Tutanchamonas mirė netikėtai ir Ajus atidavė jam savo kapą. Įdomus faktas, kad Ajaus ir Tutanchamono kapai yra identiški 12-oje taškų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad juos kūrė tas pats žmogus.
– Esame girdėję begalę versijų apie piramidžių statybas, nuo itin pažangios pirmykštės žmonių civilizacijos iki ateivių. Ar jau aišku, kas ir kaip jas pastatė?
– Žinoma, viskas aišku. Savo knygoje „Giza ir piramidės“ paaiškinu, turime įrodymus, kad visi akmenys, naudoti statyboms, yra iš Gizos, radome karjerą ir rampą, kuria buvo gabenami akmenys.
– Ką galite pasakyti apie teoriją, teigiančią, kad po žymiuoju Sfinksu yra biblioteka, galinti padėti įminti Atlantidos gyventojų paslaptis?
– Atlikau kasinėjimus aplink Sfinksą ir radau keturis tunelius. Taip pat radau įrodymų senovės egiptiečius irgi galvojus, jog po Sfinksu kažkas gali būti. Tada po statula atlikau 32 gręžimus ir absoliučiai nieko neradau. Sfinksas yra tvirtas ir pilnaviduris, o po juo nieko nėra.
– Ar tiesa, kad ieškote Kleopatros, paskutinės Egipto valdovės, kapo?
– Kleopatros kapo ieškau jau 11 metų. Manau, kad Kleopatra buvo palaidota kape, esančiame šalia jos rūmų, kurie šiuo metu yra po vandeniu.
– Kokia buvo senovės egiptiečių pozicija moterų atžvilgiu? Ar moterys buvo lygios su vyrais?
– Egipte moterys buvo labai vertinamos, ypač – už vyrų palaikymą ir padrąsinimą. Be moterų nebūtų buvę Egipto. Tų laikų visuomenėje moteris buvo namų galva, o kai turėjo laiko, galėjo būti bet kuo – teisėjomis, gydytojomis ir t. t. Puošdavosi nuostabiais drabužiais, naudojo makiažą, dirbo piramidėse. Taip pat turėjo teisę rinktis vyrą ir žymiai daugiau teisių nei vėlesniais laikmečiais.
