„Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą padidino mūsų dėmesį saugumo aplinkai Baltijos jūros regione“, – sakė laikinai NATO atstovo spaudai pareigas einantis Dylanas White'as.
„AWACS“ artimiausiomis dienomis pradės žvalgybinius skrydžius virš Aljanso teritorijos. Planuojama, kad misija truks kelias savaites. Lėktuvai priklauso NATO stebėjimo lėktuvų, įsikūrusių Geilenkirchene (Vokietijoje), flotilei. Šiauliuose taip pat bus dislokuota apie 150 karių, kurie padės orlaiviams“, – praneša NATO.
NATO šių orlaivių dislokavimas Baltijos šalyje, esančioje taip arti Rusijos, yra neįprastas, rašo „Defense Express“. Lėktuvų dislokavimas taip arti Rusijos sienų gali reikšti, kad reikia turėti platesnį Rusijos teritorijos vaizdą – ir taupyti laiką. Pažymima, kad oficialus „E-3 Sentry AN/APY-1“ radaro stebėjimo nuotolis yra 375 km.
Tačiau šis oficialus parametras, kaip nurodo JAV oro pajėgos, yra minimalus. Bet kalbant apie didelius aukštuminius taikinius, tokius kaip bombonešiai, reikėtų kalbėti apie daugiau kaip 500 km atstumą .
Tokio nuotolio visiškai pakanka oro erdvei iki Archangelsko, Tverės ir Briansko stebėti.
„Boeing E-3 Sentry“ – amerikiečių kompanijos „Boeing“ sukurtas išankstinio perspėjimo ir kontrolės orlaivis. „E-3“ orlaiviai paprastai vadinami AWACS (angl. Airborne Warning and Control System). „Boeing 707“ lainerio pagrindu kurtas orlaivis užtikrina oro erdvės stebėjimą, valdymą, kontrolę ir ryšį, jį naudoja Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos, NATO, Prancūzijos oro ir kosmoso pajėgos, Saudo Arabijos karališkosios oro pajėgos ir Čilės karinės oro pajėgos.
Virš fiuzeliažo „E-3“ turi charakteringą besisukantį 9 m skersmens radiolokacinį kupolą (rotodomą). Šių žvalgybos lėktuvų gamyba baigta 1992 m., kai buvo pagaminti 68 orlaiviai. NATO ketina naudotis AWACS iki 2035 m., kai jie bus pakeisti Aljanso ateities stebėjimo ir kontrolės (AFSC) programa.
Tačiau šiandien šios žvalgybinės sistemos galimybės vis dar yra geriausios savo klasėje. Taip yra dėl svarbiausio jo prietaiso „AN/APY-2“ – daugiafunkcinio pulsinio-doplerinio radaro su centimetrinio diapazono fazinių antenų matrica. Tai – toji charakteringa „lėkštė“ virš lėktuvo, kuri aplink savo ašį apsisuka per 10 sekundžių ir sveria 3,6 tonos. Tačiau iš tikrųjų pati antena užima nedidelę dalį viduryje – likusi dalis tėra gaubtas.
Taikinio aptikimo nuotolis, kaip ir bet kurios kitos radiolokacinės sistemos atveju, priklauso nuo skrydžio aukščio ir plano. Yra žinoma, kad „E-3 Sentry“ gali pastebėti didelius aukštuminių bombonešių tipo taikinius iki 650 km atstumu. O nedideliame aukštyje esančius nedidelio dydžio objektus arti žemės, jei jų radijo signalus atspindintis plotas sudaro bent vieną kvadratinį metrą – iki 425 km atstumu. Tai reiškia, kad maždaug tokiu atstumu AWACS gali matyti sparnuotąsias raketas, nustatyti jų koordinates ir apytiksliai įvertinti, į kur jos nukreiptos.
Vienu metu orlaivyje dirba dvi dešimtys specialistų, kurie užtikrina radaro veikimą, aptinka, klasifikuoja ir išplatina informaciją apie taikinius. Tokius duomenis reikia ne tik perduoti naikintuvams, bet ir įkelti į bendrą informacinę sistemą, kuri sujungia visas oro, sausumos ir vandens pajėgas. Žvalgybinė misija gali trukti ilgas skrydžio valandas, nes „E-3 Sentry“ sukurtas keleivinio „Boeing 707“ pagrindu, kuriame papildomai įrengta degalų papildymo ore sistema. Įdomu tai, kad E-3 „Sentry“ radaras buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje, o jam valdyti buvo naudojamas 18 bitų kompiuteris, kurio programinė įranga buvo parašyta JOVIAL kalba. Skaičiavimo galios jau pakako, kad vienu metu būtų galima sekti iki 100 taikinių. Žinoma, pradėjus naudoti naujus procesorius, atsirado galimybė šį skaičių padidinti iki 400 ar ir daugiau.
Be kuro papildymo NATO „E-3 Sentry“ lėktuvas gali skristi 8 valandas – arba 7400 km (nors naujesnės lėktuvų versijas, kurias įsigijusios Prancūzija, JK ir Saudo Arabija, turi naujesnius turbopropelerinius variklius, leidžiančius be papildymo skraidyti 11 valandų – arba 9250 km).
Atlikdamas taktinį vaidmenį, „E-3“ gali aptikti ir sekti priešiškus orlaivius, skrendančius nedideliame aukštyje virš bet kokio reljefo, taip pat nustatyti ir kontroliuoti draugiškus orlaivius toje pačioje oro erdvėje. Atlikdamas strateginės gynybos funkciją, „E-3“ suteikia priemones, kuriomis galima aptikti, identifikuoti, sekti ir perimti ore esančias grėsmes.
Tokie orlaiviai turi integruotą vadovavimo ir kontrolės mūšio valdymo (arba C2BM), stebėjimo, taikinių aptikimo ir sekimo platformą. Orlaivis Jungtiniam oro operacijų centrui realiuoju laiku pateikia tikslų erdvės vaizdą.
Tai – ne pirmasis AWACS vizitas Lietuvoje. Paskutinį kartą šis orlaivis buvo pastebėtas virš Kauno per NATO viršūnių susitikimą 2023 liepos 10 d.
