Valstybės kontrolės atlikto audito išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad nėra sukurti įrankiai elektroninių paslaugų stebėsenai ir kokybės vertinimui atlikti. Valstybės įstaigų ir savivaldybių apklausos duomenys rodo, kad 85,3 proc. institucijų neatlieka viešųjų ir administracinių elektroninių paslaugų tinkamumo naudotojams vertinimų ir neidentifikuoja paslaugų teikimo proceso pokyčių poreikių.
Šios priežastys lemia, kad Elektroninių valdžios vartų portale didelę dalį užima paslaugos, kurios teoriškai gali būti teikiamos, bet joms poreikio nėra. Net 61,5 proc. portale esančių elektroninių paslaugų gyventojai 2022 m. nepasinaudojo nė karto arba pasinaudojo vos iki 10 kartų.
„Nors daug metų žadama sukurti gyventojams patogią ir aiškią integruotą elektroninių paslaugų teikimo sistemą, tačiau iki šiol neužtikrinama, kad visos elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos vieno langelio principu“, – pranešime teigė Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.
„Beveik 57 proc. institucijų nurodė, kad ne visos jų teikiamos viešosios ir administracinės elektroninės paslaugos pasiekiamos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Be to, nepakankamai naudojamasi nacionalinių plėtros programų galimybėmis skaitmenizuojant viešąsias ir administracines paslaugas – 76 iš 134 numatytų pažangių elektroninių paslaugų, kurios turėjo būti pradėtos teikti, dar nėra sukurtos“, – pažymėjo specialistas.
2022 m. duomenimis, Lietuva yra 10 vietoje tarp 27 Europos Sąjungos šalių, vertinant skaitmeninių viešųjų paslaugų suteikimo aspektą. 2014–2020 m. šalyje viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo projektams buvo skirta 96 mln. eurų, o iki 2030 m. numatyta skirti dar 238 mln. eurų. Elektroniniai valdžios vartai yra portalas, per kurį pasiekiamos 649 viešosios ir administracinės paslaugos.
