„S-400 Triumf“ Rusijoje šlovinama kaip viena ryškiausių gynybos eksporto žvaigždžių – nes ji esą ne tik sugeba konkuruoti, bet ir nugali visas rinkoje esančias vakarietiškas sistemas. Tačiau Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad pakartotinis (ir svarbiausia, sistemingas) Rusijos karinių pajėgų turimų „S-400“ naikinimas, kurį vykdo ukrainiečiai, gerokai sumenkino šios sistemos eksporto potencialą.
Iš tiesų Rusija sukūrė mitą apie „S-400“ populiarumą užsienyje– nes realiai šios sistemos operatorių nėra tiek jau daug. Be pačios Rusijos Federacijos, ją turi tik Baltarusija, Kinija, Turkija ir Indija. Be klausimo apie tai, ar Baltarusija dar turėtų būti laikoma suverenia valstybe, reikėtų atkreipti dėmesį ir į užsakytų S-400 sistemų skaičių, pastebi „Defense Express“.
„S-400“ Kinijai, Turkijai ir Indijai
Pirmoji „S-400“ eksporto sutartis su Kinija buvo pasirašyta 2014 m. rugsėjį (paskelbta 2015 m.). Buvo užsakyti du pulko oro gynybos sistemų komplektai, jų pirmoji partija pristatyta 2018 m., o likusi – 2020 m. Preliminari sutarties vertė, neoficialiais duomenimis, siekė daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Tiesa, viena detalė: 2021 m. pranešimuose teigiama, kad Rusija į sistemas perdavė ne visas užsakytas raketas.
Kita vertus, kai Kinija perka rusiškus ginklus, panašu, ji ir nesitiki nuoseklaus tiekimo. Pavyzdžiui po to, kai dešimtajame dešimtmetyje susidūrė su „S-300“ tiekimu, gana greitai buvo sukurtas kiniškas šios raketų sistemos analogas, pavadintas „HQ-9“– ir netrukus pradėtas gaminti serijiniu būdu.
Kitas rezonansinis epizodas yra susijęs su „S-400“ tiekimu Turkijai. 2017 m. sutartis dėl vieno pulko, sudaryto iš keturių divizijų, komplekto už 2,5 mlrd. dolerių virto ginču su Jungtinėmis Valstijomis dėl sistemos „Patriot“ pirkimo ir sukėlė įtampą santykiuose su Vašingtonu.
Galiausiai rusiškos oro gynybos sistemos pardavimas NATO valstybei narei buvo į ateitį nukreiptas Kremliaus sprendimas – nes pirmas dalykas, kurį Turkijos karinės oro pajėgos padarė gavusios „S-400“ – atliko seriją bandymų, kuriuose dalyvavo jų pačių aviacija. Nuo tada visi naujų Turkijos raketų ir lėktuvų bandymai niekada neapsieina be šios rusiškos sistemos.
Dar vienas aspektas, galbūt tiesiogiai nesusijęs su pagrindine tema, yra ta, kad gavusi „S-400“ Turkija taip pat pradėjo dėti pastangas kuriant vietinės gamybos priešlėktuvinės gynybos sistemas pagal projektą „HISAR“, įskaitant „Siper“ (anksčiau žinomą kaip „HISAR-U“), kurios veikimo nuotolis siekia 100 km.
Tai reiškia, kad Indija yra vienintelis klientas, kuris tikrai pasitiki „S-400 Triumf“ ir toliau jas perka – nors nuolat balansuoja ant sankcijų ribos. Sutartis sudaryta dėl penkių pulkų komplektų (sumažinto tipo, po du divizionus viename komplekte), kurių bendra vertė – 5,5 mlrd.
Nors galutinis pristatymo terminas buvo nustatytas iki 2023 m. balandžio, užsakymas nebuvo įvykdytas, o Rusija vis dar stengiasi užbaigti sandorį. Remiantis turima informacija, iš penkių pulkų pristatyti tik du.
Smalsūs, bet nesuinteresuoti
Apibendrinant, yra keturios šalys (be Baltarusijos), iš kurių objektyviai tik dvi turėjo kokią nors alternatyvą. Tačiau mitas gimė – ir tai įvyko dėl kelių „potencialių“ pirkėjų „smalsumo“ „S-400“ atžvilgiu.
Tokių šalių sąraše yra Saudo Arabija, Marokas, Irakas ir Vietnamas. Beje, pastarasis nuo 2016 m. „domėjosi“ „S-400“, bet jų nepirko. Kiekvienais metais rusų žiniasklaida praneša, kad Hanojus šįkart jau tikrai pateiks užsakymą. Paskutinį kartą tokią prognozę galima buvo išgirsti 2023 m. kovą: esą be „S-400“ sandoris apims ir naikintuvus „Su-57“. Rezultatas: Vietnamas derasi su JAV dėl „F-16“.
Saudo Arabija taip pat neįsigijo jokių „S-400“ – bet užsisakė amerikiečių priešraketinės gynybos sistemą THAAD bei keletą papildomų „Patriot“. Tačiau tai netrukdo Rusijai teigti, kad nepaisant visų sankcijų, „S-400 Triumf“ „domisi“ iš karto 13 šalių.
Tuo tarpu sistema „Patriot“ šiuo metu eksploatuojama 18 šalių ir turi dvi tęstines solidžias sutartis. Viena iš jų – su Maroku, kuris buvo tarp tų, kurie domėjosi „S-400“, bet galiausiai 2021 m. nusipirko JAV pagamintą sistemą.
Skirtumas tarp „smalsumo“ ir tikro susidomėjimo, derybų, baigtos sutarties ir jos vykdymo eigos yra astronominis. Dabar, kai „S-400“ parodė savo tikrąjį patikimumo lygį realioje kovoje, rusų ginklų pardavėjams problemos prasideda jau nuo pat pirmojo žingsnio, teigia „Defense Express“.
Nes kaip rašo portalas, sunku ką nors įtikinti, kad „S-400“ yra pažangi oro gynybos sistema, prilygstanti THAAD ir „Patriot“, kai visas pasaulis mato, kaip įspūdingai jas naikina ukrainiečių sparnuotosios raketos, o iš viršaus visa tai stebi taip ir nenumuštas bepilotis orlaivis.
Tas pats pasakytina ir apie kitus Rusijos oro gynybos sistemas, skirtas pridengti „S-400“: „Tor“ ir „Pancir-S1“, jau nekalbant apie elektroninės kovos sistemas.
Vienintelis dalykas, kurį ukrainiečiams belieka padaryti, siekiant palaidoti „S-400“ eksporto potencialą, yra dislokuoti ATACMS, kad įsitikintų, ar rusų „stebuklingieji ginklai“ iš tikrųjų gali perimti balistinius taikinius, kaip skelbia rusai, apibendrina „Defense Express“.
